Birštono šeimoms: kaip atpažinti seksualinę skriaudą
Seksualinį smurtą patyręs vaikas gali tylėti dėl baimės, gėdos ar kaltės, todėl pirmuosius pagalbos signalus dažnai tenka pastebėti šalia esantiems suaugusiesiems. Birštono savivaldybės paskelbtoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacijoje aiškinama, kaip atpažinti galimą skriaudą ir saugiai reaguoti.
Jeigu vaikas užsimena apie netinkamą elgesį, pirmoji suaugusiojo užduotis – ramiai išklausyti, parodyti, kad juo tikima, ir pasirūpinti pagalba. Vaiko nereikėtų kaltinti, versti įrodinėti savo žodžių ar išsamiai klausinėti apie skausmingas detales.
Seksualinis smurtas gali vykti ir be fizinio kontakto
Seksualinis smurtas prieš vaiką apima suaugusiojo ar kito asmens seksualinių poreikių tenkinimą įtraukiant vaiką. Kontaktiniam smurtui priskiriamas įsiskverbimas, prisilietimai prie vaiko kūno ar jo skatinimas liesti kitą žmogų.
Nekontaktinė skriauda gali būti seksualinio turinio rodymas, sąmoningas nuogo kūno ar lytinių santykių demonstravimas ir ankstyvo susidomėjimo seksualinėmis temomis žadinimas. Tai, kad nėra fizinio prisilietimo, nereiškia, jog vaikui nepadaryta žala.
Elgesio pokyčiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Psichologė Vilma Paliaukienė pabrėžia, kad vieno požymio, neabejotinai patvirtinančio seksualinį smurtą, nėra. Nerimą gali kelti kelių pokyčių visuma arba staigus, vaikui nebūdingas elgesys.
Vaikas gali pradėti vengti mokyklos, konkrečios vietos ar apsilankymų pas tam tikrus žmones. Jis gali tapti uždaras, emociškai atsitraukti arba neįprastai stipriai susidomėti seksualinėmis temomis. Rimtu signalu laikomas ir noras žaisti seksualinio pobūdžio žaidimus ar staiga atsiradęs smurtinis elgesys.
Tokie pokyčiai savaime nėra galutinė išvada. Jie yra priežastis daugiau dėmesio skirti vaiko savijautai, ramiai pasidomėti, kas vyksta, ir prireikus kreiptis į specialistus.
Pirmasis atsakymas vaikui turi kurti saugumą
Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė ragina įsiminti trumpą frazę: „Aš tavimi tikiu.“ Abejojimas, menkinimas ar pasakymas, kad taip negalėjo nutikti, gali paskatinti vaiką daugiau nebekalbėti.

Suaugusiajam svarbu išlikti kiek įmanoma ramiam, net jeigu išgirsta informacija sukrečia. Pokalbio metu reikėtų leisti vaikui kalbėti savais žodžiais ir tempu. Išsamų aplinkybių vertinimą bei baudžiamajam procesui reikalingus veiksmus turi atlikti atsakingi specialistai.
Pagalbos gali reikėti ir vaiko artimiesiems. Žinia apie galimą smurtą šeimai gali sukelti baimę, skausmą ar kaltės jausmą, todėl tarnyba numato tęstinę psichologinę ir psichoterapinę pagalbą ne tik vaikui.
Internete pasitikėjimas gali būti naudojamas šantažui
Pasak A. Marčiukaitienės, skriaudėjai internete gali apsimesti vaiko bendraamžiais, siekti susitikimo arba prašyti seksualinio pobūdžio nuotraukų ir vaizdo įrašų. Vaikas gali būti palaipsniui pratinamas kurti tokią medžiagą, o vėliau šantažuojamas grasinant ją paviešinti.
Dėl gėdos ir kaltės vaikas gali nedrįsti papasakoti artimiesiems. Sužinojus apie tokią situaciją, atsakomybės negalima perkelti vaikui – jam reikia aiškiai pasakyti, kad jis nėra kaltas ir neliks vienas.
Kur pranešti ir gauti profesionalią pagalbą
Vilniuje ir Klaipėdoje veikiančiuose Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuose vaikui draugiškoje aplinkoje gali būti atliekami baudžiamajam procesui reikalingi veiksmai ir teikiama tęstinė psichologinė bei psichoterapinė pagalba.
Pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais galima nemokamu telefonu 0 800 10 800 arba parašius žinutę tarnybos interneto svetainės pokalbių laukelyje. Šviečiamųjų filmukų ciklas „Seksualinis smurtas prieš vaikus: kaip atpažinti ir padėti?“ skelbiamas „Vaiko teisių TV“ kanale.
Apie galimą vaiko teisių pažeidimą galima pranešti artimiausiam vaiko teisių apsaugos skyriui arba užpildyti pranešimo formą tarnybos interneto svetainėje. Kai vaikui gresia tiesioginis pavojus ar reikalinga skubi pagalba, reikia skambinti numeriu 112.
Šaltinis: Birštono savivaldybė
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Informacijos pagrindas
Praktinis gidas parengtas pagal Birštono savivaldybės paskelbtą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informaciją.
- Atskirtos kontaktinio ir nekontaktinio seksualinio smurto formos.
- Elgesio pokyčiai pateikti kaip galimi signalai, o ne galutiniai įrodymai.
- Išsaugoti šaltinyje nurodyti konsultavimo ir skubiosios pagalbos kontaktai.
- Pagalbos žingsniai suformuluoti nekaltinant ir neklausinėjant vaiko apie nereikalingas det...
- Šaltinis
- Birštono savivaldybė
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-09 19:51
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai