Klaipėdoje kas dešimtam apklaustajam – didelis nerimas dėl taršos

Intac technologijų redakcija 2026-10-06 07:39 2 min. skaitymo

Dideli pramoniniai kranai Klaipėdos jūrų uoste prie Kuršių marių.

Vienas iš dešimties apklaustų pramoninę taršą patyrusių Klaipėdos gyventojų gali patirti aukštą nerimo dėl taršos lygį. Tai Kauno technologijos universiteto mokslininkių tyrimo išvada, spalio 1 d. aptarta Klaipėdos universitete. Skaičius apibūdina apklaustųjų grupę – jo negalima taikyti visiems klaipėdiečiams ar laikyti nustatyta sveikatos diagnoze.

Triukšmą mini 65 proc. apklaustųjų

Dr. Audros Balundės ir prof. dr. Audronės Telešienės tyrimas paremtas 700 pramoninę taršą patyrusių Klaipėdos gyventojų apklausa. Reguliariai su triukšmu susiduriantys nurodė 65 proc. respondentų, su dulkėmis ir nemaloniais kvapais – po 57 proc. Sutrikusį miegą įvardijo 53 proc. apklaustųjų.

Šie skaičiai parodo, kad gyventojų pasakojimuose taršos klausimas neapsiriboja tuo, ką jie pastebi aplinkoje. Daugiau kaip pusė apklaustųjų mini ir sutrikusį miegą – kasdienio poilsio problemą. Vis dėlto apklausos atsakymai neparodo, kiek miego sutrikimų sukėlė būtent triukšmas, dulkės ar kvapai. Jie taip pat neleidžia nustatyti, ar nerimą sukėlė kuri nors viena taršos forma.

Klaipėdoje kas dešimtam apklaustajam – didelis nerimas dėl taršos

Pateiktoje informacijoje nenurodyta, kaip buvo atrinkti respondentai. Todėl tyrimo rezultatus svarbu skaityti kaip apklaustų, pramoninę taršą patyrusių žmonių patirties aprašymą, o ne viso miesto gyventojų savijautos įvertinimą. Platesnį Klaipėdos taršos problemų kontekstą papildo pranešimas apie „Grigeo“ nuotekų taršą, tačiau ši apklausa nesieja savo rezultatų su tuo atveju.

Nerimą kelia ir pramonės plėtros laukimas

Tyrėjos pabrėžia, kad vertinant taršą svarbu girdėti šalia pramonės gyvenančių žmonių patirtis. Jų teigimu, stresas gali prasidėti dar iki naujos pramoninės veiklos – gyventojams sužinojus apie planuojamą objektų plėtrą. Tai padeda suprasti, kodėl diskusijoje kalbėta ne vien apie esamą triukšmą ar kvapus, bet ir apie nerimą dėl to, kas gali keistis gyvenamojoje aplinkoje.

Klaipėdos universitete vykusioje diskusijoje bendruomenės požiūrį pristatė „Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją“ vadovė Alina Andronova. Laura ir Audrius Domarkai kalbėjo apie taršos problemas bei nerimą dėl pramonės plėtros Žvejybos uoste. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Asta Šlepetienė aptarė triukšmo ir kvapų situaciją mieste; jos vertinimu, per pastarąjį dešimtmetį įmonių požiūris į taršą pagerėjo.

Ilgalaikis poveikis sveikatai dar neišaiškintas

Audra Balundė perspėjo, kad užsitęsęs stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Ji siūlo išsamiau tirti galimus ilgalaikius padarinius, pavyzdžiui, ar šalia pramoninės taršos gyvenantys žmonės dažniau turi imti nedarbingumą. Pateikta apklausa tokio ryšio nenustato: ji atskleidžia gyventojų nurodomas patirtis, tačiau neatsako, kaip jos susijusios su vėlesniais sveikatos rodikliais.

Seminare dalyvavo mokslininkai, bendruomenių ir atsakingų institucijų atstovai. Jį organizavo KTU ir Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centras, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą. Norint įvertinti ilgalaikį poveikį sveikatai, reikėtų duomenų, kurie parodytų ne vien gyventojų patirtis, bet ir ilgalaikius sveikatos rodiklius.

Parengė „Intac.lt“ redakcija pagal BNS pateiktą informaciją.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir tyrimo ribos

Apklausos rezultatai pateikiami kaip 700 pramoninę taršą patyrusių klaipėdiečių atsakymai, jų netaikant visam miestui.

Patikros

Patikslinta, kad apklausti 700 pramoninę taršą patyrusių Klaipėdos gyventojų.
Atskirti nerimo, triukšmo, dulkių, kvapų ir miego sutrikimų apklausos rodikliai.
Pažymėta, kad pateikta informacija neįrodo taršos ir sveikatos sutrikimų priežastinio ryši...

BNS Ieškoti daugiau apie Klaipėdos taršos tyrimą