Lietuvai UNESCO – 35: nuo Vilniaus iki gyvųjų tradicijų

Intac naujienų redakcija 2026-10-07 07:43 2 min. skaitymo

Lietuvos delegacija sėdi prie stalo tarptautinėje UNESCO konferencijoje su kompiuteriais ir užrašais.

2026 m. spalio 7 d. Lietuva mini narystės UNESCO 35-metį. Į organizaciją šalis įstojo 1991 m., netrukus po nepriklausomybės atkūrimo. Vienas pirmųjų paveldo pripažinimo rezultatų – 1994 m. į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Vilniaus istorinis centras.

Parengė „Intac.lt“ redakcija pagal BNS platformoje paskelbtą Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pranešimą.

Vilniaus istorinio centro pripažinimas

Vilnius tapo pirmąja Baltijos šalių sostine UNESCO Pasaulio paveldo sąraše. Pranešime išskiriamas pirmosios Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis indėlis: jos pastangomis senamiesčio išsaugojimui skirta organizacijos finansinė parama, leidusi pradėti paveldo atnaujinimo darbus.

Lietuvai UNESCO – 35: nuo Vilniaus iki gyvųjų tradicijų

Narystė suteikė atkurtai valstybei galimybę pristatyti savo istoriją ir kultūrą tarptautinei bendruomenei. Švietimo, mokslo bei kultūros specialistams ji atvėrė bendradarbiavimo, konsultacijų ir finansinės paramos galimybes vykdant reformas bei projektus.

Lietuvos paveldas skirtinguose UNESCO sąrašuose

Pranešimo duomenimis, pasauliniu mastu pripažinta 13 Lietuvos kultūros, gamtos ir dokumentinio paveldo vertybių. Šis skaičius apima skirtingus UNESCO sąrašus, registrus ir tinklus, o ne vien Pasaulio paveldo sąrašą.

Pastarajame, be Vilniaus istorinio centro, yra Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas ir Modernistinis Kaunas. Nematerialiam paveldui priskiriamos kryždirbystė, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės, sutartinės bei šiaudinių sodų tradicija.

Dokumentinį paveldą reprezentuoja „Baltijos kelią“ liudijantys dokumentai, Radvilų archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija bei Liublino unijos aktas. Žuvinto biosferos rezervatas priklauso UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ tinklui.

Kūčių vakarienės ir verbų tradicijų paraiškos

Lietuva rengiasi Kūčių vakarienės, bendros paraiškos su Lenkija ir Ukraina, bei Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijos įrašymui į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pranešime šios tradicijos pristatomos kaip numatomi papildymai; jų įrašymas dar nėra patvirtintas.

Tarp kitų darbų – kandidatavimo į UNESCO komitetus kampanijos ir tolesnė parama Ukrainai Rusijos karo metu. 2027 m. taip pat numatytas UNESCO minimos sukakties – Oskaro Milašiaus 150-ųjų gimimo metinių – minėjimas.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir faktų atranka

Straipsnis remiasi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pranešimu BNS platformoje, atskiriant jau pripažintą paveldą nuo rengiamų paraiškų.

Patikros

Narystės pradžia 1991 m. ir 35-mečio data pateiktos pagal šaltinį.
Vilniaus istorinio centro įrašymo data – 1994 m. – nurodyta šaltinyje.
13 vertybių skaičius apima kelis UNESCO sąrašus, registrus ir tinklus.
Kūčių vakarienė ir verbų rišimo tradicija nepateikiamos kaip jau įrašytos vertybės.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pranešimas BNS platformoje Ieškoti nepriklausomo konteksto