Pirmakursio abejonės: kada jos normalios, o kada – signalas
Parengė Intac.lt redakcija pagal BNS pateiktą VILNIUS TECH medžiagą.
Rugsėjį prasidėjusios studijos pirmakursiui atneša daugiau laisvės, tačiau kartu pareikalauja savarankiškai planuoti laiką, sekti atsiskaitymus ir ieškoti vietos universiteto bendruomenėje. Net kruopščiai pasirinkus programą pirmasis semestras gali sukelti abejonių, ar sprendimas buvo teisingas.
VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė doc. dr. Justė Rožėnė ragina vertinti ne vien programos turinį. Studijų patirtį taip pat formuoja gebėjimas valdyti mokymąsi, kelti tikslus, spręsti problemas ir išbandyti veiklas už auditorijos ribų.
Studijų pradžios sunkumai dar nerodo klaidingo pasirinkimo
Noras mesti studijas gali sustiprėti prieš atsiskaitymus, per pirmąją sesiją, gavus prastesnį įvertinimą ar susikaupus nuovargiui. Tokiomis aplinkybėmis sprendimą veikia ne vien požiūris į pasirinktą sritį, bet ir įtampa, miego trūkumas bei neįprastas darbo krūvis.
Pasak J. Rožėnės, didžiausio nuovargio metu nereikėtų skubėti priimti ilgalaikio sprendimo. Pirmiausia pravartu palaukti, kol atslūgs stresas, ir tik tada įvertinti, ar nepasitenkinimas išliko.
Normalų prisitaikymo laikotarpį gali rodyti tai, kad po sunkios savaitės grįžta smalsumas, studijų dalykai vis dar atrodo prasmingi, o pagrindinis sunkumas susijęs su tempu, atsiskaitymais ar laiko trūkumu. Tokiu atveju problema nebūtinai yra pati studijų programa – pirmiausia gali reikėti pertvarkyti dienotvarkę ir mokymosi įpročius.
Ilgalaikis abejingumas sričiai gali rodyti neatitikimą
Kitaip reikėtų vertinti abejones, kurios neišnyksta ir ramesniu laikotarpiu. J. Rožėnė siūlo stebėti, ar pasirinkta sritis tebėra įdomi, ar norisi apie ją sužinoti daugiau, ar mokymasis atrodo prasmingas ir ar studentas gali įsivaizduoti save šioje srityje ateityje.
Vienas sunkus dalykas ar nepavykęs atsiskaitymas dar neatsako, ar visa programa netinkama. Tačiau ilgai išliekantis susidomėjimo trūkumas, prasmės nematymas ir nenoras sieti ateities su pasirinkta kryptimi yra pagrindas sprendimą nagrinėti rimčiau.
Studijų programos ar krypties pakeitimas savaime nėra nesėkmė. Ekspertės vertinimu, didesne klaida gali tapti kelerius metus tęsiamos visiškai netinkančios studijos. Sprendimą verta grįsti tuo, kaip studentas jaučiasi sumažėjus įtampai, o ne vien reakcija į sesijos savaitę.
Pirmą semestrą padeda paprasta laiko sistema
Universitete sumažėja kasdienė išorinė kontrolė. Pirmakursis pats turi sekti terminus, planuoti pasirengimą ir pastebėti, kada prisiimtų įsipareigojimų jau per daug. BNS pateiktoje medžiagoje apibendrinti tyrimai gebėjimą valdyti laiką sieja su geresniais akademiniais rezultatais, ypač bakalauro studijose.
J. Rožėnė rekomenduoja pasirinkti vieną planavimo sistemą, kurioje būtų matomos paskaitos, atsiskaitymai, asmeniniai įsipareigojimai ir svarbiausi terminai. Sudėtingas ar nepriekaištingai atrodantis metodas nebūtinas – sistema turi būti tokia, kurią studentas iš tiesų naudoja.
Kalendoriuje turėtų atsirasti ne vien galutinė darbo pateikimo data. Didesnę užduotį naudinga išskaidyti į mažesnius etapus ir kiekvienam iš anksto numatyti darbo laiką. Taip pasirengimas nepaliekamas paskutiniam vakarui.
Kartą per savaitę keliolika minučių galima skirti artimiausių atsiskaitymų ir kitų įsipareigojimų peržiūrai. Į tą patį planą turi tilpti miegas, poilsis ir laisvalaikis: jų atsisakius mažėja jėgų mokytis ir tampa sunkiau suprasti, ar nepasitenkinimą kelia programa, ar paprasčiausias pervargimas.
Patirtis už auditorijos ribų padeda atrasti savo stiprybes
Paskaitos, laboratoriniai darbai ir atsiskaitymai sudaro studijų pagrindą, tačiau neaprėpia visų universitete prieinamų patirčių. Studentų organizacijos, projektai, savanorystė, mokslinė veikla, sportas, tarptautiniai mainai ir praktika suteikia progų bendradarbiauti, priimti sprendimus bei prisiimti atsakomybę.
Pirmąjį semestrą J. Rožėnė siūlo sąmoningai išbandyti bent vieną veiklą už studijų programos ribų. Tikslas nėra užpildyti visą laisvą laiką. Viena pasirinkta veikla gali parodyti, kaip studentas jaučiasi komandoje, pristatydamas idėją, organizuodamas darbą ar ieškodamas sprendimo po nesėkmės.
Medžiagoje aptariami tyrimai įsitraukimą į popaskaitines veiklas sieja su akademine sėkme, didesniu pasitikėjimu savimi ir darbo rinkai reikalingų gebėjimų ugdymu. Stipresnis priklausymo universiteto bendruomenei jausmas taip pat siejamas su didesne motyvacija ir mažesniu ketinimu nutraukti studijas.
Augimo tikslai papildo pažymius ir kreditus
Pažymiai parodo tik dalį per studijas pasiektos pažangos. VILNIUS TECH atliktoje darbdavių apklausoje greta profesinių žinių išskirti projektų valdymo, komunikacijos, lyderystės ir iniciatyvumo gebėjimai.
Šią kryptį papildo JAV Nacionalinės kolegijų ir darbdavių asociacijos 2025 metų apklausa. Joje 88,3 proc. darbdavių nurodė kandidatų gyvenimo aprašymuose ieškantys problemų sprendimo gebėjimų, 81 proc. – darbo komandoje, 77,1 proc. – rašytinės komunikacijos, o 73,7 proc. – iniciatyvumo.
Todėl pirmakursis gali pasirinkti kelis konkrečius pirmųjų metų tikslus: pristatyti idėją auditorijai, įsitraukti į komandinį projektą, išbandyti organizacinę atsakomybę, susipažinti su profesijos atstovais ar įgyti pirmosios praktinės patirties. Vien ketinimo neužtenka – prie kiekvieno tikslo reikia numatyti veiksmą ir periodiškai patikrinti pažangą.
Pagalbos reikia ieškoti dar prieš galutinį sprendimą
Savarankiškumas universitete nereiškia, kad visus sunkumus būtina išspręsti vienam. Studentui tenka pačiam ieškoti informacijos, ją įvertinti ir prireikus paprašyti pagalbos. Konkretūs pagalbos padaliniai bei kontaktai BNS pateiktoje medžiagoje nenurodyti, todėl juos reikia tikrinti savo universiteto skelbiamuose informacijos kanaluose.
Prieš kreipiantis naudinga tiksliai įvardyti problemą: neaiškūs studijų reikalavimai, nevaldomas darbo krūvis, akademinė nesėkmė ar ilgalaikis nusivylimas pačia kryptimi. Toks atskyrimas padeda suprasti, ar pirmiausia reikia mokymosi ir planavimo sprendimo, ar rimto pokalbio apie studijų keitimą.
„Galima pakeisti savo tikslą. Galima net suprasti, kad pasirinkai ne tas studijas“, – sako J. Rožėnė.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Kaip parengtas tekstas
Gidas parengtas iš BNS pateiktos VILNIUS TECH medžiagos, atskiriant ekspertės rekomendacijas nuo joje minimų tyrimų duomenų.
- Sutikrintas ekspertės vardas, pareigos ir atstovaujamas padalinys.
- Išsaugoti šaltinyje pateikti 2025 metų darbdavių apklausos procentai.
- Laikinos pirmojo semestro abejonės atskirtos nuo ilgalaikio nepasitenkinimo studijų krypti...
- Nepridėti šaltinyje nenurodyti universitetų pagalbos kontaktai.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-09-04 10:49
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai