Trys kliūtys, galinčios sulėtinti Ukrainos kelią į ES

Mergaitė su geltona striuke laiko Ukrainos vėliavą ir kelia kumštį solidarumo akcijos metu.

Ukrainos narystės Europos Sąjungoje procesas jau pasiekė derybų etapą, tačiau jo baigtis nėra vien reformų klausimas. Kiekvieną derybų klasterį turi atverti ir užverti visos ES valstybės narės, todėl procesą gali lėtinti atskirų šalių politiniai sprendimai, rinkimų rezultatai ir pačios Ukrainos gebėjimas įgyvendinti reikalaujamas reformas.

Kokiame etape yra Ukraina?

Ukraina oficialų prašymą prisijungti prie ES pateikė 2022 m. vasario 28 d. Kandidatės statusą ji gavo tų pačių metų birželį, o 2023 m. gruodį ES lyderiai sutiko pradėti stojimo derybas. Pirmoji tarpvyriausybinė konferencija įvyko 2024 m. birželį.

Po teisės patikros 2026 m. birželį buvo atvertas Pagrindų klasteris, o liepą – Išorės santykių klasteris. Tačiau likusių keturių klasterių atvėrimą sunkina Vengrijos ir kitų skeptiškai nusiteikusių valstybių pozicija.

Tai svarbus skirtumas: kandidatės statusas buvo politinis sprendimas, o stojimo derybos yra teisinis ir administracinis procesas. Ukraina turi ne tik priimti ES teisę atitinkančius įstatymus, bet ir parodyti, kad institucijos veikia, teismai yra nepriklausomi, už korupciją baudžiama, administracija yra profesionali, o rinkos tinkamai reguliuojamos.

Trys kliūtys, galinčios sulėtinti Ukrainos kelią į ES

Kokias reformas turi įgyvendinti Ukraina?

ES narystė grindžiama Kopenhagos kriterijais. Jie apima demokratinių institucijų stabilumą, teisinę valstybę, žmogaus ir mažumų teises, veikiančią rinkos ekonomiką bei gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus.

Praktiškai Ukraina turi perimti ir įgyvendinti ES teisės bei politikos normas, vadinamas acquis. Derybos suskirstytos į šešis klasterius:

  • Pagrindų;
  • Vidaus rinkos;
  • Konkurencingumo ir įtraukaus augimo;
  • Žaliosios darbotvarkės ir tvaraus jungumo;
  • Išteklių, žemės ūkio ir sanglaudos;
  • Išorės santykių.

Pagrindų klasteris atidaromas pirmas ir uždaromas paskutinis. Jis apima teisinę valstybę, demokratinių institucijų ir viešojo administravimo veikimą, žmogaus teises, viešuosius pirkimus, finansų kontrolę bei kovą su korupcija. Europos Komisija vertins ne tik priimtus teisės aktus, bet ir tai, kaip jie įgyvendinami bei ar institucijos išlieka nepriklausomos.

Trys kliūtys, galinčios sulėtinti Ukrainos kelią į ES

Daugiausia įtampos gali kilti dėl mokesčių, ekonomikos modernizavimo, žaliosios pertvarkos, žemės ūkio ir sanglaudos. Ukrainos dydis, žemės ūkio potencialas ir atstatymo poreikiai turės įtakos ES biudžetui, subsidijoms ir regioninei politikai.

Kas gali sulėtinti arba sustabdyti procesą?

Pirmoji kliūčių grupė – politiniai pokyčiai ES valstybėse. Šaltinyje nurodoma, kad rinkimai Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Lenkijoje gali pakeisti šių šalių poziciją. Antiukrainietiškos partijos gali apsunkinti derybas, o kraštutinės jėgos, patekusios į koalicijas, gali reikalauti skeptiškesnės pozicijos arba lėtesnio proceso.

Ypač jautri laikoma Lenkijos pozicija. Dvišalius santykius komplikuoja istoriniai ginčai, dalies visuomenės požiūris į ukrainiečių imigrantus, ūkininkų nerimas dėl grūdų importo ir būsimos konkurencijos. Prezidento Karolio Nawrockio ginčas su Volodymyru Zelenskiu parodė, kokia atšiauri gali būti politinė retorika. Potencialus kandidatas į premjerus Przemysławas Czarnekas yra viešai abejojęs Ukrainos naryste ir rėmęs prieš grūdų importą protestuojančius ūkininkus.

Trys kliūtys, galinčios sulėtinti Ukrainos kelią į ES

Antra kliūtis – ES valstybių sutarimo taisyklė. Ukraina ir jos rėmėjos norėtų lygiagrečių derybų, tačiau skeptiškesnės šalys gali siekti lėto ir nuoseklaus proceso. Todėl derybų tempą lems ne vien reformų kokybė, bet ir politiniai sprendimai kiekvienoje ES sostinėje.

Trečia kliūtis – procesai pačioje Ukrainoje. Šalis turės įrodyti, kad reformos veikia praktiškai, o ne tik egzistuoja dokumentuose. Dėl to narystės perspektyva išlieka reali, tačiau jos terminą gali nukelti tiek politinis pasipriešinimas ES, tiek nepakankamas reformų įgyvendinimas Ukrainoje.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Intac.lt redakcija

Intac.lt redakcija

Intac.lt redakcija atsako uz Intac.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų