Z kartai prasmingo darbo viešajame sektoriuje neužtenka

Trumpų šviesių plaukų moteris pilkais marškiniais stovi sukryžiavusi rankas biuro fone ir šypsosi.

Viešojo sektoriaus, kaip darbdavio, patrauklumą Z karta įvertino 3,22 balo iš 5. Ketinimas kandidatuoti buvo kiek aukštesnis – 3,36 balo, tačiau darbo prestižas siekė 3,1 balo. Šie skirtumai rodo, kad jaunimas karjeros valstybės institucijose neatmeta, bet šis pasirinkimas nėra tarp aiškiausių prioritetų.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjų dr. Dominykos Venciūtės ir doktorantės Rūtos Lapinskienės tyrime dalyvavo 388 Z kartos atstovai, daugiausia 18–26 metų žmonės. Jie vertino ne konkrečius darbdavius, o bendrą Lietuvos viešojo sektoriaus įvaizdį. Todėl rezultatai neleidžia spręsti apie atskirų institucijų darbo sąlygas, tačiau parodo, su kokiu pirminiu reputaciniu vertinimu jos gali susidurti ieškodamos jaunų darbuotojų.

Prasmė ir saugumas išlieka stipriausiais argumentais

Respondentai viešąjį sektorių sieja su galimybe dirbti visuomenei prasmingą darbą, pritaikyti turimas žinias ir prisidėti prie bendros gerovės. Palankiai vertinamas ir darbo vietos saugumas, o darbas sektoriuje laikomas galinčiu suteikti karjerai naudingos patirties.

Motyvaciją tarnauti visuomenei Z karta įvertino 3,49 balo iš 5. Ryškiausiai atsiskleidė atjauta ir įsipareigojimas viešajam interesui: jauni žmonės nori prisidėti prie bendrojo gėrio ir jautriai reaguoja į visuomenės problemas.

Tačiau tai nereiškia, kad prasmė gali kompensuoti kitas darbo sąlygas. Pasiaukojimas – pasirengimas visuomenės interesą kelti aukščiau asmeninės naudos – įvertintas tik 3,05 balo. Tyrimas neatsako, kaip realiai keistųsi kandidatų sprendimai gavus konkretų darbo pasiūlymą, tačiau atskleidžia bendrą sektoriaus reputaciją jaunų žmonių akyse.

Lankstumo ir šiuolaikiškos kasdienybės vertinimas silpnesnis

Silpniausiai vertinti aspektai susiję su kasdiene darbuotojo patirtimi. Z karta viešąjį sektorių rečiau sieja su įdomiu darbu, inovatyviais sprendimais, moderniais darbo metodais, pozityvia atmosfera ir lankstumu. Abejojama ir galimybėmis dirbti nuotoliu arba turėti lankstesnį grafiką.

Z kartai prasmingo darbo viešajame sektoriuje neužtenka

Vidutiniškai vertinamas atlygis bei profesinio tobulėjimo galimybės. Tai nereiškia, kad visos viešojo sektoriaus organizacijos siūlo vienodas sąlygas – tyrimo dalyviai vertino bendrą sektoriaus paveikslą, apimantį ministerijas, savivaldybes, mokyklas, ligonines, inspekcijas bei valstybės ir savivaldybių valdomas įmones.

Vadovų strateginis valdymas ir siekis užtikrinti darbo kokybę vertinami palankiau nei darbuotojų poreikių atliepimas, palaikymas bei motyvavimas. Būtent ši skirtis gali būti reikšminga jauniems specialistams, kurie vertina ne vien pareigų turinį, bet ir darbo kultūrą.

Ką tai reiškia Lietuvos institucijoms

Tyrimas išryškina dvi viešojo sektoriaus žinutes jaunam kandidatui: galimybę kurti visuomenei svarbų poveikį ir kartu abejonę, ar tokia karjera atitiks lūkesčius dėl kasdienės darbo patirties. Institucijoms tai svarbu ne tik skelbiant laisvas darbo vietas, bet ir formuojant bendrą sektoriaus, kaip darbdavio, įvaizdį.

Tyrėjų vertinimu, viešojo sektoriaus organizacijoms svarbu aiškiai parodyti, kokį konkretų poveikį darbuotojas gali kurti visuomenei. Vis dėlto komunikacija turės atitikti realią patirtį: vien prasmingo darbo žinutė neatsvers lūkesčių dėl atlygio, augimo, lankstumo ir palaikančios vadovavimo kultūros.

Dr. Dominyka Venciūtė pabrėžia, kad viešasis sektorius dėl talentų konkuruoja ir su privačiu sektoriumi. Stipresnis bendras valstybės, kaip darbdavio, pažadas bei aiškūs atskirų organizacijų pasiūlymai galėtų padėti jaunimui pamatyti konkrečias karjeros galimybes, o ne vien abstraktų sektoriaus įvaizdį.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Viešųjų paslaugų redakcija

Viešųjų paslaugų redakcija

Viešųjų paslaugų redakcija rengia informaciją apie gyventojams svarbias paslaugas, jų teikimą, prieinamumą, pokyčius ir naudojimosi tvarką. Tikriname faktus pagal patikimus viešus šaltinius, aiškiai atskiriame informaciją nuo komentarų ir siekiame, kad publikacijos būtų tikslios, suprantamos bei praktiškai naudingos. Už turinio kokybę ir atnaujinimą atsako redakcija

Daugiau istorijų