Audrų žala Lietuvoje: kur namai pažeidžiamiausi
53 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja, kad audros, liūtys, žaibai ar kitos gamtos stichijos gali atnešti finansinių nuostolių. Naujausi „Lietuvos draudimo“ duomenys šį nerimą pagrindžia konkrečiais skaičiais: po neseniai praūžusios audros bendrovės klientų nuostoliai preliminariai viršijo 700 tūkst. eurų, gauta beveik 500 žalos pranešimų.
Šie duomenys neapima visų Lietuvoje patirtų nuostolių, tačiau parodo, kaip greitai viena audra gali apgadinti namus, automobilius ir juose esančią techniką. Artėjant prastiems orams daugiausia naudos duoda paprasti veiksmai: uždaryti langus, išvalyti lietvamzdžius, patikrinti stogą, pakelti daiktus nuo rūsio grindų ir atjungti jautrius elektros prietaisus.
Vienos audros nuostoliai viršijo 700 tūkst. eurų
„Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus Artūro Juodeikio teigimu, po pastarosios audros didžiausios užregistruotos žalos siekia dešimtis tūkstančių eurų. Smarkiai apgadintiems namams buvo nuplėšti stogai, vanduo užliejo jų vidų, o požeminėse automobilių aikštelėse nukentėjo transporto priemonės.
Per 2025 metus bendrovė užregistravo 7,5 tūkst. su gamtos jėgomis susijusių būsto žalų. Klientams išmokėta daugiau kaip 4,6 mln. eurų kompensacijų. Tai vienos draudimo bendrovės portfelio statistika, todėl jos negalima laikyti visos šalies nuostolių suma ar vien iš jos spręsti apie ilgalaikę meteorologinių reiškinių tendenciją.
Daugiau nerimo jaučia vyresni ir regionų gyventojai
Reprezentatyvią apklausą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. Joje dalyvavo 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų, gyvenančių skirtingose šalies vietovėse.
Didžiausią susirūpinimą dažniau išreiškė 56 metų ir vyresni respondentai bei regionų gyventojai. Apklausos rezultatai parodo žmonių savijautą ir suvokiamą finansinę grėsmę, tačiau nenustato, kad kiekvienas nerimaujantis žmogus susiduria su vienoda faktine rizika.
Du iš trijų stichijų apgadintų būstų – individualūs namai
Draudiko duomenimis, dviem iš trijų atvejų nuo gamtos stichijų nukenčia individualūs gyvenamieji namai. Didelius nuostolius neretai lemia ne vien lietaus intensyvumas, bet ir konkreti silpna pastato vieta: užsikimšęs lietvamzdis, nesandari stogo jungtis, nekokybiška danga ar praviras langas.
Per konstrukcijas patekęs vanduo gali sugadinti sienų ir grindų apdailą, baldus, buitinę techniką bei elektronikos įrangą. Rizika kyla ir rūsiams, sandėliukams bei garažams, kuriuose dažnai laikomi įrankiai ar kiti drėgmei jautrūs daiktai. Vienu užfiksuotu atveju po liūties vanduo į butą pradėjo tekėti per šviestuvus.
Žaibavimo metu nuostolius gali sukelti ir elektros įtampos svyravimai. Dėl jų nustoja veikti modemai, televizoriai, šilumos siurbliai, elektriniai vartai bei kita namų įranga. Didžiausia bendrovės 2025 metais užregistruota su žaibu susijusi žala siekė beveik 11 tūkst. eurų – buvo pažeisti elektros, interneto ir televizijos tinklai bei dalis prietaisų.
Namų patikrą verta pradėti nuo stogo ir vandens nuvedimo
Bent kartą per metus rekomenduojama apžiūrėti stogo dangą, sandarumą ir fasado elementus, išvalyti lietaus nuvedimo sistemas bei įvertinti sklype augančių medžių būklę. Jei namas stovi žemesnėje vietoje arba anksčiau buvo užlietas, reikėtų patikrinti drenažinius siurblius ir pasiruošti vandens surinkimo priemones.
Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose laikomą techniką, elektroniką bei įrankius saugiau pakelti nuo grindų. Prieš žaibavimą mobiliąją techniką, modemus, televizorius ir kitus jautrius prietaisus rekomenduojama ištraukti iš maitinimo lizdų.
Po užliejimo pirmiausia stabdomas žalos plitimas
Į patalpas patekus vandeniui, jį reikia kuo greičiau surinkti, pradėti džiovinimą ir nufotografuoti pažeidimus. Intensyvų vėdinimą galima derinti su mechaniniais oro sausintuvais, o gelbėjamus daiktus pernešti į sausą vietą.
Vandens paveiktų elektros prietaisų negalima jungti, kol jų neapžiūrėjo specialistas. Sugadintų daiktų taip pat nereikėtų iš karto išmesti – jų gali prireikti vertinant žalos dydį, o dalį tekstilės ir minkštųjų baldų dar gali išgelbėti profesionalus valymas.
Šaltinis: ELTA
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Straipsnyje atskirti reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatai ir vienos draudimo bendrovės klientų žalų statistika.
- Patikrinta, kad apklausoje dalyvavo 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
- Naujausios audros suma ir beveik 500 pranešimų įvardyti kaip preliminarūs vienos bendrovės...
- 2025 metų 7,5 tūkst. žalų ir 4,6 mln. eurų suma neprilyginti visos Lietuvos rinkos statist...
- Praktiniai veiksmai apsiribojо šaltinyje pateiktomis eksperto rekomendacijomis.
- Šaltinis
- ELTA
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-04 09:42
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai