Sukčių taikiniais tapo gyventojai ir įmonės: prarasta 5 mln. eurų
Per pirmąjį 2026 metų pusmetį sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių siekė išvilioti beveik 24 mln. eurų. Vien antrąjį ketvirtį bandymų mastas viršijo 13,1 mln. eurų, o užregistruotų atvejų buvo 14 proc. daugiau nei metų pradžioje. Nors finansų įstaigos sustabdė milijonus eurų, dalis pinigų vis tiek pasiekė nusikaltėlius.
Antrąjį ketvirtį sukčiavimo atvejų padaugėjo 14 procentų
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro analizė rodo, kad balandžio–birželio mėnesiais užregistruoti 3 718 sukčiavimo atvejai. Tai yra 14 proc. daugiau nei pirmąjį 2026 metų ketvirtį.
Per šį laikotarpį finansiniai sukčiai iš gyventojų ir įmonių bandė išvilioti daugiau kaip 13,1 mln. eurų. Finansų įstaigoms pavyko sustabdyti 7,6 mln. eurų, tačiau 5,4 mln. eurų vis tiek buvo pervesta sukčiams. Centro duomenimis, realūs gyventojų ir įmonių nuostoliai siekė beveik 5 mln. eurų.
Tai reiškia, kad sustabdyti mokėjimai sumažino žalą, bet vien prevencinių sistemų nepakako apsaugoti nuo visų bandymų. Skaičiai taip pat nerodo, kad kiekvienas incidentas buvo vienodos vertės: įmonėms tenkanti nedidelė atvejų dalis sukėlė neproporcingai didelius nuostolius.
Kas keičiasi
Vertinant visą pirmąjį pusmetį, užregistruoti 6 979 sukčiavimo atvejai – 10,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Tačiau antrasis ketvirtis rodo kitokią trumpalaikę kryptį: po santykinai ramesnės metų pradžios incidentų skaičius vėl išaugo.
Centro atstovai pabrėžia, kad pagal šešių mėnesių duomenis galutinių metų tendencijų nustatyti dar negalima. Jas bus galima įvertinti tik pasibaigus metams, todėl dabartinis sumažėjimas, palyginti su pernai, neturėtų būti vertinamas kaip ilgalaikis sukčiavimo masto kritimas.
Klastoti SMS ir laiškai išlieka dažniausia schema
Didžiausią registruotų sukčiavimų dalį sudarė phishing, arba suklastotomis SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais vykdomos atakos. Antrąjį ketvirtį užfiksuoti 1 514 tokių atvejų – apie 41 proc. visų incidentų. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, phishing atvejų padaugėjo maždaug 12 procentų.
Tarp dažniausių schemų taip pat išliko avansiniai mokėjimai, investicinis sukčiavimas ir kiti sukčiavimo būdai. Telefoninių incidentų registruojama mažiau, tačiau jie išlieka pavojingi: pasitelkę socialinę inžineriją, sukčiai įtikina žmones patiems patvirtinti mokėjimus, atskleisti prisijungimo duomenis ar pervesti lėšas į tariamai saugias sąskaitas.
Įmonėms vienas incidentas gali kainuoti milijonus
Įmonėms teko tik apie 5 proc. antrąjį ketvirtį užregistruotų sukčiavimo atvejų, tačiau jų nuostoliai viršijo 3 mln. eurų ir sudarė apie trečdalį visų per ketvirtį patirtų nuostolių. Didžiausią riziką verslui kelia susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimo ir netikro įmonės vadovo schemos. Nors tokių incidentų nėra daug, vienu atveju gali būti išviliotos dešimtys ar šimtai tūkstančių eurų.
Centro direktorė Eglė Lukošienė teigia, kad sukčiai nuolat prisitaiko prie taikomų prevencijos priemonių, todėl vien technologinių sprendimų nepakanka. Kilus įtarimui, svarbu neskubėti atlikti mokėjimo, savarankiškai susisiekti su banku ar kita institucija oficialiais kontaktais ir apie galimą sukčiavimą pranešti atsakingoms institucijoms.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra
Straipsnyje patikrinti ir aiškiai atskirti 2026 metų antrojo ketvirčio bei pirmojo pusmečio sukčiavimo rodikliai.
- Atskirti antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio atvejų skaičiai
- Patikrintos bandytų išvilioti, sustabdytų ir prarastų lėšų sumos
- Palyginti 2026 ir 2025 metų pirmojo pusmečio duomenys
- Atskirai įvertinta gyventojams ir įmonėms tenkanti rizika
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-07-29 10:01
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai