DI klasėje ar telefonai dėžutėje: ko reikia vaikams?

Šviesus biuro koridorius su didele medine knygų lentyna ir vaikų piešinių stendu ant sienos.

Parengė „Intac.lt“ redakcija pagal ELTA paskelbtą pranešimą spaudai.

Estija į mokyklas įveda struktūruotą dirbtinio intelekto mokymą, o Danija nuo 2026–2027 mokslo metų pagrindinėse mokyklose ribos telefonus ir asmenines planšetes. Šie sprendimai atrodo priešingi, tačiau abiem atvejais siekiama, kad technologiją valdytų vaikas, o ne technologija – jo dėmesį ir kasdienius įpročius.

Lietuvos mokykloms tai nėra pasirinkimas vien tarp DI ir ekranų draudimo. Estijos bei Danijos kryptys rodo du skirtingus uždavinius: mokyti kritiškai naudotis naujomis priemonėmis ir kartu saugoti laiką, reikalingą bendravimui, judėjimui bei susikaupimui.

Estijos gimnazijos DI paverčia mokymosi priemone

2025 m. rugsėjį Estijoje pradėta nacionalinė programa „AI Leap 2025“, dar vadinama „TI-Hüpe 2025“. ELTA paskelbtame pranešime nurodoma, kad pirmasis etapas apima visas šalies gimnazijas: apie 20 tūkst. dešimtos ir vienuoliktos klasės mokinių bei beveik 5 tūkst. mokytojų.

DI klasėje ar telefonai dėžutėje: ko reikia vaikams?

2026 m. rugsėjį programą numatyta plėsti į profesines mokyklas. Kadangi ši data dar nėra pasibaigęs etapas, plėtra vertintina kaip suplanuotas, o ne jau įgyvendintas programos žingsnis.

Estijos modelyje dirbtinis intelektas neturėtų tapti greitų atsakymų automatu. Jis pristatomas kaip priemonė, galinti padėti mokiniui savarankiškai mokytis, išlaikyti motyvaciją ir ieškoti sprendimo. Esminė riba – ar DI skatina mąstyti, ar pradeda mąstyti už vaiką.

Danijos mokyklose saugomas vaikų dėmesys

Danija renkasi griežtesnę asmeninių įrenginių kontrolę. Pagal šaltinyje pateiktą informaciją, nuo 2026–2027 mokslo metų telefonų ir asmeninių planšečių neliks pagrindinėse mokyklose nuo parengiamosios iki 10 klasės – ir per pamokas, ir per pertraukas. Mokymuisi bus galima naudoti tam skirtus įrenginius.

DI klasėje ar telefonai dėžutėje: ko reikia vaikams?

Šio sprendimo taikinys nėra pati technologija. Ribojamas nuolatinis pasiekiamumas, pranešimai ir pramoginis turinys, galintys konkuruoti su pamoka, gyvu pokalbiu, judėjimu ar poilsiu.

Telefoną padėti į dėžutę neužtenka, jeigu per pertrauką vaikui nelieka prasmingos veiklos. Šiaurės licėjus, pusantrų metų taikantis mokyklos be telefonų politiką, siūlo estafetes, judriuosius žaidimus, stalo tenisą, šachmatus, knygas ir mokinių kuriamas veiklas.

Vienos mokyklos patirtis dar neatsako į visus klausimus

Šiaurės licėjaus apklausos, kaip teigiama pranešime, rodo, kad paaugliai palankiai vertina galimybę daugiau bendrauti. Tačiau nepateikiamas apklausos dalyvių skaičius, klausimynas ar rezultatų palyginimas, todėl šią informaciją galima vertinti kaip mokyklos bendruomenės patirtį, o ne nacionalinio poveikio įrodymą.

DI klasėje ar telefonai dėžutėje: ko reikia vaikams?

Nuo naujų mokslo metų licėjaus pirmokams planuojama medijų ir skaitmeninio raštingumo pamoka, parengta kartu su „Robotikos akademija“. Per žaidimus, komiksus ir praktines situacijas vaikai mokysis skirti faktą nuo nuomonės, atpažinti reklamą, vertinti šaltinį ir tikrinti įtikinamai skambantį atsakymą.

Programos idėją pasiūliusi žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė pabrėžia, kad tokius filtrus verta ugdyti anksčiau, nei vaikas gauna telefoną, socialinių tinklų paskyras ar pradeda savarankiškai naudotis DI. „Robotikos akademijos“ vadovas Kristijonas Vasiliauskas šį vaidmenį apibūdina kaip informacijos gynėjo gebėjimą saugiau veikti pačiam ir padėti aplinkiniams.

Lietuvai tinka dviejų modelių derinys

Estijos patirtis Lietuvos mokykloms siūlo aiškią kryptį: DI naudojimas turi būti mokomas, lydimas pedagogo ir susietas su savarankišku mąstymu. Danijos pavyzdys primena, kad mokymui skirtas įrenginys ir asmeninis telefonas nėra tas pats – jų paskirtis, naudojimo laikas ir poveikis dėmesiui skiriasi.

Namuose tėvai gali pradėti nuo šaltinyje siūlomų paprastų susitarimų: kartu su vaiku aptarti, kas sukūrė matomą turinį ir kokiu tikslu, o prie pietų stalo ar miegamajame numatyti laiką be ekranų. Tokios taisyklės veikia tik tada, kai jų laikosi ir suaugusieji.

Mokyklų pasirinkimą turėtų lemti ne įrenginių skaičius, o aiškus atsakymas, kada technologija padeda mokytis ir kada ji trukdo. Kaip sako Šiaurės licėjaus direktorė Eglė Sidorova: „Vaikui reikia išmokti naudotis technologijomis. Bet jam taip pat reikia išmokti jų nenaudoti.“

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Intac.lt redakcija

Intac.lt redakcija

Intac.lt redakcija atsako uz Intac.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų