Greito pelno vaikymasis investavimą gali paversti lošimu

Nešiojamas kompiuteris su biržos grafikais atviroje darbo erdvėje ar kavinėje.

Socialiniuose tinkluose dažnai matyti įspūdingi investavimo rezultatai, bet ne visa jų kaina: kiek žmogus rizikavo, kiek investavo ir ar anksčiau patyrė nuostolių. Lyginantis su tokiais įrašais gali atrodyti, kad ilgalaikis taupymas vyksta per lėtai, o galimybę reikia išnaudoti tuoj pat. Psichologė Jovita Kriukelytė ir „Luminor“ banko portfelių valdytojas Gediminas Dirkstys aiškina, kaip finansinis nesaugumas ir baimė atsilikti gali pastūmėti prie sprendimų, labiau primenančių lošimą.

Matomas laimėjimas neatskleidžia visos finansinės situacijos

Jaunystėje finansinis nesaugumas gali sutapti su savarankiško gyvenimo pradžia, profesinio kelio kūrimu ir svarbiais piniginiais sprendimais. Pajamos ar santaupos tuo metu nebūtinai stabilios. Finansai gali būti siejami ne vien su kasdienėmis išlaidomis, bet ir su saugumo, kontrolės bei asmeninės sėkmės jausmu, sako Kriukelytė.

Todėl socialiniuose tinkluose matomi pasiekimai gali tapti ir palyginimo matu. Dažniausiai rodomas galutinis rezultatas – būstas, automobilis, kelionė ar pavykęs sandoris, o kelias iki jo, patirti nuostoliai ir finansiniai įsipareigojimai lieka už kadro. Toks vaizdas neleidžia spręsti, ar kito žmogaus pasirinkimas buvo apgalvotas, ar kiek jam kainavo rizika.

Dirkstys ragina savo pažangą vertinti pagal asmeninius tikslus. Įrašas apie uždarbį neatskleidžia, kiek žmogus investavo, kokią riziką prisiėmė ar kokių nuostolių patyrė anksčiau. Vien kito žmogaus rezultato nepakanka sprendimui pagrįsti.

FOMO trumpina laiką, kurį skiriame sprendimui

FOMO – baimė praleisti galimybę – finansuose gali virsti mintimi, kad kiti jau spėjo pasinaudoti proga, o delsimas reiškia prarastą šansą. Kai norisi kuo greičiau pakeisti savo finansinę padėtį, rizikingi sprendimai, žadantys greitesnį rezultatą, gali atrodyti patrauklesni, sako Kriukelytė.

Greito pelno vaikymasis investavimą gali paversti lošimu

Skubos jausmas keičia ir tai, į ką žmogus kreipia dėmesį: labiau išryškėja galimas uždarbis, o mažiau galvojama apie nuostolius ar tai, kiek laiko reikėtų laukti rezultato. Tai nereiškia, kad kiekvienas rizikingas pasirinkimas yra lošimas, tačiau sprendimas, paremtas vien baime pavėluoti, palieka mažiau vietos įvertinti, ar rizika priimtina.

Dirkstys primena, kad investavimo rezultatų paprastai nereikėtų vertinti savaitėmis ar mėnesiais. Jo apibūdinamas ilgalaikis planas remiasi aiškiu tikslu, reguliariais įnašais, rizikos išskaidymu ir kantrybe. Toks procesas gali atrodyti mažiau jaudinantis nei pažadas greitai padvigubinti investiciją, bet padeda nepasiduoti skubai ir baimei kažką praleisti.

Investavimo planas padeda atskirti riziką nuo azarto

Pasak Dirksčio, skirtumą lemia tai, kuo žmogus grindžia sprendimą. Jei jis supranta, į ką investuoja, kokią riziką prisiima ir ką darytų investicijos vertei sumažėjus, sprendimas remiasi planu. Jei pagrindinis argumentas – kaina sparčiai kyla, apie galimybę kalba visi ir reikia suspėti įšokti, sprendime daugėja lošimui būdingos logikos.

Trumpalaikiai kainų pokyčiai patys savaime nėra tvirtas pagrindas ilgalaikiam sprendimui. Kainas trumpuoju laikotarpiu veikia sunkiai prognozuojami veiksniai, o kainai kylant gali stiprėti pasitikėjimas ir noras prisiimti papildomą riziką. Tai, kad investicija kurį laiką brangsta, savaime neatsako į klausimą, ar ji dera su žmogaus tikslu ir planu.

Greito pelno vaikymasis investavimą gali paversti lošimu

Dirkstys taip pat pabrėžia, kad investicija gali laikinai atsilikti nuo rinkos ir vis tiek išlikti pagrįsta, jei pirminė investavimo tezė nepasikeitė. Todėl trumpalaikis atsilikimas ar staigus kainos šuolis nėra vieninteliai kriterijai, kuriais verta remtis vertinant ilgalaikį pasirinkimą.

Prieš investuojant verta įvardyti galimus nuostolius

Investavimo platforma gali būti naudojama reguliariems įnašams pagal ilgalaikį planą arba dažniems bandymams pasinaudoti trumpalaikiais kainų pokyčiais. Dirkstys pažymi, kad daugiau veiksmų nebūtinai atneša geresnį rezultatą. Dažnas blaškymasis tarp turto klasių, sektorių ar akcijų vien dėl pastarojo meto kainų kilimo gali didinti finansinių nuostolių ir emocinės įtampos riziką.

Prieš priimant sprendimą Kriukelytė siūlo sau atsakyti, ar galimus nuostolius galima pakelti ir ar pasirinkimas paremtas įvertinimu. Šie klausimai padeda atskirti apgalvotą riziką nuo bandymo kuo greičiau atsikratyti finansinio nesaugumo jausmo. Jei sprendimą labiausiai skatina mintis „reikia suspėti“, verta grįžti prie savo tikslo, pasirinkimo pagrindimo ir to, ką darytumėte investicijos vertei sumažėjus.

Šaltinis: BNS

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Verslo ir pinigų redakcija

Verslo ir pinigų redakcija

Verslo ir pinigų redakcija rengia naujienas apie Lietuvos ir pasaulio verslą, finansus, rinkas, įmones, investavimą bei ekonomiką. Komanda tikrina informaciją pagal patikimus šaltinius, atskiria faktus nuo vertinimų ir siekia pateikti aiškų, tikslų bei atsakingą turinį. Redakcija prisiima atsakomybę už publikacijų kokybę, aktualumą ir skaitytojams svarbų kontekstą

Daugiau istorijų