Kai rinkos svyruoja: fondas ar asmeninis valdytojas?

Vidutinio amžiaus vyras su barzda, vilkintis švarką ir marškinius, stovi šiuolaikiniame biure.

Pasyvus investavimas ir individualiai valdomas portfelis sprendžia tą patį uždavinį skirtingais būdais. Pirmuoju atveju investuotojas paprastai pats reguliariai perka plačiai diversifikuotus fondus, antruoju – portfelio sudarymą ir priežiūrą patiki specialistams.

Pasirinkimą lemia ne vien galima grąža. Reikia įvertinti finansinius tikslus, laikotarpį, priimtinus svyravimus, išlaidas ir savo elgesį rinkoms krintant. Šaltinyje kalbintas „Luminor“ privačiosios bankininkystės vadovas Tadas Ratkevičius pabrėžia, kad vieno visiems tinkamo sprendimo nėra.

Pasyvi strategija remiasi paprastumu ir nuoseklumu

Pasyviai investuojantis žmogus dažniausiai pasirenka vieną ar kelis plačiai diversifikuotus indeksinius fondus. Periodiškai papildant investicijas siekiama atkartoti pasirinktos rinkos ar indekso rezultatą, o ne nuolat ieškoti geriausiai tuo metu kylančių akcijų.

Toks modelis gali tikti ilgam laikotarpiui investuojančiam žmogui, kuris supranta pasirinkto fondo sudėtį, gali toleruoti vertės kritimus ir yra pasirengęs laikytis plano. Jam taip pat reikia pačiam pasirinkti rizikos lygį, stebėti, ar investicijų paskirstymas tebėra tinkamas, ir artėjant finansiniam tikslui spręsti, kada riziką mažinti.

Paprasta strategija nereiškia, kad sprendimų visai nėra. Net plačiai diversifikuotas fondas gali smarkiai svyruoti, o jo rizika gali neatitikti žmogaus planų, jei pinigų prireiks būsto įnašui, vaikų studijoms ar pensijai anksčiau, nei tikėtasi.

Individualus valdymas portfelį sieja su žmogaus tikslais

Individualiai valdomas portfelis formuojamas įvertinus investuotojo tikslus, toleruojamą riziką, laikotarpį ir finansinius įsipareigojimus. Keičiantis rinkoms ar gyvenimo aplinkybėms, turto klasių paskirstymas gali būti koreguojamas neatsisakant ilgalaikės krypties.

Ši paslauga gali tapti aktualesnė, kai investuojamas kapitalas išauga, atsiranda keli skirtingi tikslai arba savarankiška portfelio priežiūra reikalauja per daug laiko ir kelia stresą. Šaltinyje minimos tokios aplinkybės kaip verslo ar nekilnojamojo turto pardavimas, palikimas, artėjanti pensija ir turto perdavimo kitai kartai planavimas.

„Luminor“ privačiojoje bankininkystėje dėl individualaus investicijų portfelio galima kreiptis turint nuo 100 tūkst. eurų investuojamo turto. Tai yra konkretaus banko nurodyta paslaugos riba, o ne bendras rinkos standartas.

Pasyvus investavimas Individualiai valdomas portfelis
Investuotojas pats pasirenka fondus ir vykdo planą Portfelis sudaromas bei prižiūrimas profesionaliai
Siekiama atkartoti pasirinktos rinkos rezultatą Paskirstymas derinamas su individualiais tikslais
Reikia pačiam valdyti emocijas ir rizikos pokyčius Sprendimai priimami pagal iš anksto apibrėžtą strategiją
Paprastesnė struktūra, tačiau būtina tikrinti fondo ir platformos mokesčius Gali būti taikomi valdymo ir kiti paslaugos mokesčiai, kuriuos būtina išsiaiškinti iš anksto

Grąžos skaičiai neatskleidžia viso palyginimo

Šaltinyje pateikiama, kad nuo 2024 metų pradžios visų „Luminor“ privačiosios bankininkystės savarankiškai investuojančių klientų portfelių rezultatų mediana siekė apie 3,5 proc. metinės grąžos. Banko profesionaliai valdomas agresyvaus augimo portfelis tuo pačiu laikotarpiu, nurodoma, uždirbo apie 12 proc. vidutinę metinę grąžą.

Šių rodiklių negalima laikyti tiesioginiu įrodymu, kad profesionalus valdymas visada pranašesnis. Lyginama savarankiškų klientų rezultatų mediana ir vienas agresyvaus augimo portfelis, todėl gali skirtis jų rizika, investicijų sudėtis bei investuotojų veiksmai. Šaltinyje taip pat nepateikiama išsami informacija, ar skaičiai apskaičiuoti vienodai įvertinus visus mokesčius.

Ankstesnė grąža negarantuoja būsimų rezultatų. Agresyvesnė strategija paprastai reiškia ir didesnių vertės svyravimų galimybę, todėl vien didesnis procentas neparodo, ar portfelis tinka konkretaus žmogaus tikslui.

Didžiausia praktinė rizika – plano keitimas netinkamu metu

Rinkoms kylant investuotojai gali susigundyti tuo metu populiariomis technologijų, lustų gamintojų ar kitų sparčiai brangstančių bendrovių akcijomis. Tokia koncentracija palankiu laikotarpiu gali gerokai padidinti portfelio vertę, tačiau kartu sustiprina nuostolius, jei pasirinktas sektorius ima kristi.

Kita dažna problema išryškėja per nuosmukį: investuotojas parduoda pozicijas po vertės kritimo, nors pradinis planas buvo investuoti ilgai. Profesionalaus valdymo nauda tokioje situacijoje pirmiausia siejama su disciplina, diversifikavimo taisyklėmis ir nuoseklia komunikacija, o ne su garantuota didesne grąža.

Valdytojas taip pat nepanaikina rinkos rizikos. Profesionaliai valdomas portfelis gali patirti nuostolių, o netinkamai pasirinktas rizikos profilis gali trukdyti pasiekti tikslą nepriklausomai nuo to, kas priima kasdienius sprendimus.

Mokesčius reikia lyginti kartu su gaunama paslauga

Šaltinyje konkretūs fondų, platformų ar individualaus valdymo mokesčiai nenurodyti. Prieš renkantis reikėtų palyginti bendrą metinę kainą: fondo einamąsias išlaidas, sandorių ir saugojimo mokesčius, valiutos keitimo kainą bei profesionalaus valdymo atlygį, jei jis taikomas.

Svarbi ir paslaugos apimtis. Reikėtų išsiaiškinti, ar mokestis apima tik investicinių priemonių parinkimą, ar taip pat periodinį portfelio peržiūrėjimą, rizikos koregavimą ir konsultacijas pasikeitus gyvenimo aplinkybėms. Net nedideli nuolat mokami procentiniai mokesčiai per ilgą laiką mažina galutinį rezultatą, todėl kainas prasminga vertinti neatskirai nuo rizikos ir paslaugos turinio.

Sprendimą palengvina šeši konkretūs klausimai

Prieš pasirenkant investavimo būdą galima įvertinti:

  • Kada anksčiausiai gali prireikti investuojamų pinigų?
  • Kokį portfelio vertės kritimą būtų įmanoma toleruoti nekeičiant plano?
  • Ar tikslas vienas, ar kapitalą reikės paskirstyti keliems skirtingiems poreikiams?
  • Ar pakanka laiko ir žinių savarankiškai prižiūrėti turto paskirstymą?
  • Ar rinkų svyravimai jau yra paskatinę pirkti arba parduoti impulsyviai?
  • Kokia bendra pasirinkto sprendimo kaina ir kokios paslaugos už ją gaunamos?

Jeigu tikslai aiškūs, laikotarpis ilgas, o investuotojas geba nuosekliai laikytis diversifikuotos strategijos, paprastas pasyvus modelis gali būti pakankamas. Kai kapitalas tampa reikšmingas, tikslai sudėtingėja arba emocijos trukdo vykdyti planą, profesionali priežiūra gali suteikti daugiau struktūros, tačiau jos naudą reikia vertinti kartu su mokesčiais ir rizika.

Investavimo rizika išlieka abiem atvejais

Ši medžiaga yra bendro pobūdžio paaiškinimas, o ne asmeninė investavimo rekomendacija. Fondų ir individualiai valdomų portfelių vertė gali tiek kilti, tiek kristi, galima prarasti dalį investuoto kapitalo, o ankstesni rezultatai negarantuoja būsimos grąžos. Prieš priimant sprendimą būtina perskaityti pasirinkto produkto dokumentus, patikrinti visus mokesčius ir įvertinti, ar rizikos lygis atitinka pinigų panaudojimo terminą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kuo iš esmės skiriasi investavimas į fondą ir individualiai valdomas portfelis?

Investuodami į fondą dažniausiai patys pasirenkate priemonę, įmokų dydį ir rizikos lygį, o fondas seka nustatytą indeksą ar strategiją. Individualaus valdymo atveju specialistas sudaro ir prižiūri portfelį pagal jūsų tikslus, terminus, įsipareigojimus ir toleruojamus svyravimus. Esminis pasirinkimas – ar jums pakanka standartizuoto, paprastesnio sprendimo, ar reikia nuolat prie gyvenimo aplinkybių derinamo plano.

Kaip praktiškai nuspręsti, kuris investavimo būdas man tinkamesnis?

Pirmiausia kiekvienam tikslui užrašykite reikalingą sumą ir datą. Tada įvertinkite, kokį laikiną portfelio kritimą galėtumėte iškęsti neparduodami investicijų, palyginkite visas metines išlaidas ir nuspręskite, kas atliks portfelio peržiūrą bei rizikos mažinimą. Plačiai diversifikuotas fondas dažniau tinka turint vieną ilgalaikį tikslą ir gebant laikytis plano savarankiškai. Individualų valdymą verta svarstyti, kai tikslų ar turto klasių yra daugiau, kapitalas didesnis, o priežiūrai trūksta laiko ar žinių.

Ką daryti su investicijomis, kai rinkos smarkiai krenta?

Nepriimkite sprendimo vien dėl dienos naujienų. Patikrinkite tris dalykus: ar nepasikeitė pinigų panaudojimo terminas, ar turite pakankamą rezervą nenumatytoms išlaidoms ir ar dabartinė portfelio rizika vis dar atitinka jūsų galimybes. Jei tikslas tolimas ir planas nepasikeitė, paprastai svarbiau tęsti reguliarias įmokas bei atkurti numatytas turto proporcijas. Jei pinigų reikės netrukus, riziką mažinkite pagal iš anksto nustatytą grafiką, o ne bandydami atspėti rinkos dugną.

Kaip valdymo mokesčiai paveikia Lietuvos investuotojo galutinį rezultatą?

Mokesčiai mažina grąžą kasmet, todėl ilgainiui jų poveikį sustiprina sudėtinės grąžos efektas. Lyginkite ne vien fondo ar valdytojo tarifą, bet ir sandorių, saugojimo, konsultavimo, valiutos keitimo bei kitus platformos mokesčius. Paprašykite, kad bendra metinė kaina būtų parodyta procentais ir eurais pagal jūsų investuojamą sumą. Taip pat prieš pasirenkant ar keičiant strategiją verta pasitikrinti tuo metu galiojančias Lietuvos apmokestinimo taisykles.

Koks turėtų būti kitas žingsnis prieš pasirenkant fondą ar portfelio valdytoją?

Parenkite vieno puslapio investavimo planą: tikslai, terminai, mėnesio įmoka, rezervas, didžiausias priimtinas kritimas ir rizikos mažinimo data. Tuomet palyginkite bent kelis pasiūlymus pagal diversifikaciją, bendras išlaidas, likvidumą, minimalią investiciją ir paslaugos nutraukimo sąlygas. Oficialią informaciją tikrinkite fondo pagrindinės informacijos dokumente, paslaugos sutartyje, Lietuvos banko skelbiamuose rinkos dalyvių duomenyse ir Valstybinės mokesčių inspekcijos paaiškinimuose. Jei sąlygų negalite aiškiai paaiškinti savais žodžiais, sprendimo dar nepriimkite.

Šaltinis: ELTA

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmi!
Intac.lt redakcija

Intac.lt redakcija

Intac.lt redakcija atsako uz Intac.lt publikuojama naujienu turini, saltiniu patikra, redakcini aiskuma ir viesajam interesui svarbios informacijos pateikima skaitytojams.

Daugiau istorijų