Kas finansuos virš 31 mlrd. eurų Lietuvos klimato planą?
Lietuvai iki 2030 m. klimato tikslams įgyvendinti reikės daugiau kaip 31 mlrd. eurų investicijų. Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) analizė rodo, kad viešųjų lėšų šiam poreikiui nepakaks, todėl didelę finansavimo dalį turėtų užtikrinti privatus kapitalas.
Ši suma nėra vien valstybės biudžeto išlaidų planas ar būsima tiesioginė sąskaita gyventojams. Ji apima investicijas, kurių reikės pertvarkant daug energijos ir išteklių naudojančius Lietuvos ūkio sektorius. Analizėje nepateikiama, kaip 31 mlrd. eurų poreikis pasiskirsto pagal sektorius ar kiek investicijų jau užsitikrinta.
Pertvarka apims šešias Lietuvos ūkio sritis
2030 m. klimato tikslams pasiekti neužteks pavienių taršos mažinimo projektų. Investicijų reikės energetikoje, transporte, pramonėje, žemės ūkyje, atliekų tvarkyme ir statybose.
Tai gali reikšti infrastruktūros modernizavimą, efektyvesnį energijos vartojimą ir mažesnes CO2 emisijas užtikrinančius sprendimus. Tačiau ŽFI analizė neleidžia nustatyti, kuriam sektoriui teks didžiausia finansinė našta arba kur investicijų trūkumas šiuo metu yra didžiausias.
ŽFI vadovo Audriaus Šilgalio teigimu, dekarbonizacija dažnai laikoma vien aplinkosaugos klausimu, nors jos įgyvendinimas pirmiausia priklausys nuo investicijų. Tam reikės ne vien finansinių išteklių, bet ir verslui palankesnių sąlygų rengti bei įgyvendinti ilgalaikius projektus.
Privatus kapitalas stringa ties rizika ir lėta grąža
Bendras įmonių kreditavimas Lietuvoje atsigauna, tačiau nėra pakankamai duomenų, leidžiančių tiksliai įvertinti, kiek paskolų ir kitų finansavimo šaltinių pasiekia žaliuosius bei dekarbonizacijos projektus. Dėl šios duomenų spragos sunku nustatyti realų finansavimo atotrūkį.
Finansavimas nevienodai prieinamas ir skirtingo dydžio įmonėms. Mažesni verslai gali susidurti su užstato reikalavimais, didele projekto rizika ar pernelyg ilgu investicijų atsipirkimu. Finansų įstaigoms vien projekto tvarumo nepakanka – jos taip pat vertina ekonominį gyvybingumą, pinigų srautus ir rizikos valdymą.
Dėl to emisijas mažinantys projektai įmonėse konkuruoja su investicijomis, kurios greičiau sumažina sąnaudas arba padidina pelningumą. Technologinis ir reguliacinis neapibrėžtumas, sudėtingos administracinės procedūros, nevienodi vertinimo kriterijai bei ribota tvarių produktų paklausa šią konkurenciją dar labiau apsunkina.
Dideli energetikos projektai be paramos gali likti planuose
„KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė pažymi, kad energetikos pertvarkos projektams dažnai reikia didelių pradinių investicijų. Jų technologijos dar formuojasi, grąža pasiekiama vėliau, o rezultatai priklauso nuo reguliavimo aplinkos.
Pasak jos, esamos paramos priemonės ne visuomet pritaikytos didelėms ne pramonės sektoriaus įmonėms. Tokios bendrovės taip pat turi mažinti emisijas, modernizuoti infrastruktūrą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, tačiau negali visomis priemonėmis naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip pramonės įmonės.
Viešosios subsidijos, garantijos ir kiti riziką mažinantys instrumentai tokiu atveju gali lemti, ar projektas pereis iš planavimo į įgyvendinimą.
Investicijų sprendimai palies verslo sąnaudas ir darbo vietas
Šaltinyje nepateikiama skaičiavimų, kiek žalioji transformacija kainuotų atskiram namų ūkiui. Tiesioginis poveikis gyventojams todėl negali būti įvertintas. Vis dėlto investicijų tempas turės reikšmės Lietuvos įmonių konkurencingumui, infrastruktūros atnaujinimui ir jų galimybėms išlaikyti ekonomiškai gyvybingą veiklą pereinamuoju laikotarpiu.
Jeigu įmonės nematys pagrįstos grąžos, dalis projektų gali būti atidedama. Jei finansinė rizika bus geriau pasidalyta, daugiau privataus kapitalo galėtų pasiekti energetikos, transporto, statybos ir kitų sektorių pertvarką.
Toliau – finansavimo spragų žemėlapis ir vienodesnės taisyklės
ŽFI siūlo sukurti žaliojo finansavimo stebėsenos sistemą, kuri parodytų, kuriuose sektoriuose ir kokiems projektams kapitalo trūksta labiausiai. Taip pat rekomenduojama plėsti garantijas, bendrą finansavimą ir kitas rizikos pasidalijimo priemones, kurti pereinamojo laikotarpio įmonėms pritaikytus finansinius produktus bei supaprastinti administracines procedūras.
Įmonėms siūloma rengti nuoseklius ilgalaikius dekarbonizacijos planus, o ne apsiriboti pavieniais projektais. ŽFI vertinimu, nacionalinis plėtros bankas ILTE per garantijas, bendrą finansavimą ir rizikos pasidalijimą galėtų padėti nukreipti daugiau privataus kapitalo į projektus, kurių komercinė grąža yra lėtesnė ar sunkiau prognozuojama.
Šaltinis: ELTA
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio pėdsakas
Investicijų suma, įvardytos kliūtys ir siūlomos priemonės sutikrintos su ELTA paskelbtu Žaliųjų finansų instituto pranešimu.
- Patikrinta, kad daugiau kaip 31 mlrd. eurų poreikis siejamas su laikotarpiu iki 2030 m.
- Atskirta bendra investicijų reikmė nuo valstybės biudžeto ar namų ūkių išlaidų.
- Nepriskirtos sektorių sumos, kurių šaltinis nepateikia.
- Gyventojų poveikis aprašytas nenurodant šaltinyje neskelbtų kainų ar mokesčių.
- Šaltinis
- ELTA
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-07-22 11:16
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai