Klimato kaita smogs per čekį: kas brangs Lietuvoje

Intac.lt redakcija 2026-07-17 13:05 3 min. skaitymo

Vidutinio amžiaus vyras su akiniais, kostiumu ir mėlynu kaklaraiščiu stovi sukryžiavęs rankas ant krūtinės.

Su oro ir klimato ekstremumais susiję ekonominiai nuostoliai Europos Sąjungoje 1980–2024 metais pasiekė apie 822 mlrd. eurų. Daugiau kaip ketvirtadalis šios sumos – per 208 mlrd. eurų – susidarė vien 2021–2024 metais.

Šie skaičiai dar neparodo, kiek dėl klimato kaitos pabrangs konkretaus Lietuvos gyventojo pirkinių krepšelis. Tačiau BNS paskelbtoje nuomonėje „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalyse Raul Eamets teigia, kad poveikis vis dažniau bus matomas maisto čekiuose, draudimo sąskaitose ir valstybės išlaidose.

Rekordinė šiluma jau veikia kainų prognozes

2024-ieji buvo šilčiausi metai per visą Lietuvos meteorologinių stebėjimų istoriją. Vidutinė metinė oro temperatūra šalyje siekė 9,5 laipsnio – 2,1 laipsnio daugiau už daugiametį vidurkį.

Europos mastu temperatūra buvo 1,47 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 metų vidurkį. Tokie duomenys liudija ilgalaikę šiltėjimo kryptį, tačiau vieni metai savaime neleidžia konkretaus kainų pokyčio priskirti tik klimatui: infliaciją taip pat veikia energijos kainos, geopolitika, darbo sąnaudos ir tiekimo grandinės.

Rodiklis	Šaltinyje pateiktas dydis
Lietuvos vidutinė temperatūra 2024 m.	9,5 °C
Nuokrypis nuo Lietuvos daugiamečio vidurkio	+2,1 °C
Europos nuokrypis nuo 1991–2020 m. vidurkio	+1,47 °C
Galimas 2025 m. karščio poveikis maisto kainoms 2026 m.	+0,4–0,7 proc. punkto
Ekstremalios vasaros poveikis iki 2060-ųjų	Iki +1,8 proc. punkto

Europos Centrinio Banko vertinimu, 2025 metų vasaros karščio banga euro zonoje 2026-aisiais gali 0,4–0,7 procentinio punkto padidinti neperdirbto maisto kainas. Tai modeliuojamas papildomas poveikis, o ne prognozė, kad visas maistas būtinai pabrangs tokiu pačiu dydžiu.

Pirmiausia spaudimą pajus maisto krepšelis

Nepalankūs orai greičiausiai paveikia derlių ir pasiūlą. Europos Komisijos žemės ūkio rinkų apžvalgoje skaičiuota, kad 2024–2025 metais ES vyno gamyba gali nusileisti iki žemiausio lygio per du dešimtmečius. Obuolių derlius galėjo sumažėti 4 proc., persikų ir nektarinų – 5,8 proc., pomidorų – 2,6 proc.

Didžiausia tiesioginė rizika tenka vaisiams, daržovėms, alyvuogių aliejui, vynuogėms ir grūdams. Mažesnis pašarinių kultūrų derlius gali persiduoti pieno bei mėsos savikainai, nors galutinę kainą parduotuvėje lemia ir perdirbimas, transportas, prekybos maržos bei vartotojų paklausa.

Klimato kaita smogs per čekį: kas brangs Lietuvoje

Namų ūkių išlaidos gali augti ir kitais kanalais. Dažnesnės audros, potvyniai ar gaisrai didina draudikų išmokas ir turto riziką. Elektros tinklų, kelių, geležinkelių bei pastatų pritaikymas ekstremaliems krituliams ar karščiui gula į įmonių ir viešųjų biudžetų sąnaudas.

Ilgesnis sezonas atveria nišų Baltijos ūkiui

Šiltesnis klimatas Baltijos šalims gali suteikti ilgesnį vegetacijos sezoną. Regione jau auginama daugiau kukurūzų, žieminių kviečių ir rapsų, o kai kuriuose ūkiuose bandomos sojos bei vynuogės. Galimybių gali atsirasti bioekonomikoje, medienos sektoriuje, logistikoje ir vėsesnių vasarų turizme.

Vien aukštesnė temperatūra neužtikrina pelningos naujos žemės ūkio šakos. Jai reikia tinkamo dirvožemio, drenažo, sandėlių, perdirbimo pajėgumų, darbuotojų ir pirkėjų. Naujos kultūros taip pat susidurs su ekstremalių kritulių, kenkėjų, pavasarinių šalnų ir nepastovaus derliaus rizika.

Raul Eamets vertinimu, laimės greičiau prisitaikę ūkininkai, savivaldybės, draudikai ir infrastruktūros valdytojai. Lietuvos pranašumas priklausys ne vien nuo šiltesnių vasarų, bet ir nuo melioracijos, atsparesnių veislių, saugesnių elektros tinklų bei statybų planavimo.

Prisitaikymo sąskaita konkuruos su kitais biudžeto poreikiais

Vidutiniai metiniai klimato ekstremumų nuostoliai ES 2020–2024 metais siekė 44,9 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 8,6 mlrd. eurų 1980–1989 metais. Skirtingų laikotarpių palyginimui įtakos turi ne vien klimatas: Europoje padaugėjo ir pabrango pastatų, infrastruktūros bei kito pažeidžiamo turto.

Europos Komisijos užsakytame vertinime apskaičiuota, kad iki 2050 metų ES prisitaikymui kasmet reikėtų apie 70 mlrd. eurų. Iš jų maždaug 30 mlrd. eurų tektų infrastruktūrai, 21 mlrd. eurų – ekosistemoms, dar 12 mlrd. eurų – maisto saugumui.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio pėdsakas

Tekstas parengtas pagal BNS paskelbtą Raul Eamets ekonominį komentarą, atskiriant pateiktus duomenis nuo autoriaus prognozių.

Patikros

Patikrintos tekste nurodytų laikotarpių, temperatūros nuokrypių ir piniginių sumų formuluo...
ECB kainų įverčiai pateikti kaip modeliuojamas galimas poveikis, o ne jau nustatytas pabra...
Atskirti tiesioginiai maisto derliaus pokyčiai ir netiesioginis poveikis draudimui bei inf...
Pažymėta, kad publikacija remiasi „Bigbank“ ekonomisto nuomone.

BNS Tikrinti platesnį kontekstą