Lietuvoje žaliąjį vandenilį remia net jo gerai nepažindami

Intac.lt redakcija 2026-07-16 16:23 3 min. skaitymo

Žydinčios mėlynos hortenzijos auga šalia gatvės bortelio žaliuojančiame miesto skvere.

Trys ketvirtadaliai žaliojo vandenilio terminą girdėjusių Lietuvos gyventojų palaiko šalies siekį jį gaminti ir eksportuoti. Tačiau 52 proc. visų apklaustųjų prisipažino apie šią technologiją nežinantys nieko, o pakankamai žinių teigė turintys tik 10 proc.

Šį ryškų atotrūkį atskleidė Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Jos rezultatai rodo palankų visuomenės požiūrį, bet nepatvirtina, kad gyventojai jau supranta žaliojo vandenilio gamybą, kainą ar praktinius pritaikymo būdus.

75 proc. palaikymas turi svarbią išlygą

Skelbiant apklausos rezultatus svarbu atskirti dvi respondentų grupes. 52 proc. apklaustųjų sakė apie žaliąjį vandenilį nežinantys nieko. Tuo metu 75 proc. palaikymo rodiklis apskaičiuotas tarp žmonių, kuriems šis terminas yra žinomas, todėl jo negalima automatiškai taikyti visai šalies visuomenei.

Apklausos rezultatas	Gyventojų dalis
Apie žaliąjį vandenilį nežino nieko	52 proc.
Žino, bet negali vertinti naudos ir trūkumų	38 proc.
Teigia turintys pakankamai žinių	10 proc.
Terminą girdėję ir gamybą bei eksportą palaikantys respondentai	75 proc.
Alternatyvą naftos produktams laiko svarbiu pritaikymu	60,2 proc.
Vertina energijos gamybą be CO₂ emisijų	59,2 proc.
Išskiria energetinio savarankiškumo naudą	53,8 proc.
Eksportą laiko viena svarbiausių krypčių	22,1 proc.

Palaikymas veikiausiai remiasi bendra nuostata, kad vietinė, mažiau tarši energija gali stiprinti Lietuvos savarankiškumą. „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius tokį požiūrį apibūdino kaip avansinį pasitikėjimą: gyventojai palankiai vertina energetikos transformaciją, nors dar sunkiai įsivaizduoja jos praktinį veikimą.

Penktadalis vandenilio ieškotų po žeme

Beveik pusė žaliojo vandenilio terminą žinančių respondentų neatpažino, kad jis gaminamas naudojant saulės ir vėjo elektrą. Penktadalis manė, jog tai gamtinis išteklius, išgaunamas iš požeminių telkinių, o dalis pasirinko atsakymą, kad tokios medžiagos gamtoje nėra.

Vandenilis iš tiesų yra gausiausias cheminis elementas Visatoje, tačiau Žemėje laisvas aptinkamas retai. Jis lengvai jungiasi su kitais elementais ir yra vandens bei angliavandenilių molekulių dalis. Todėl pramonei reikalingas vandenilis paprastai ne iškasamas, o pagaminamas.

Apklausa taip pat neatsako, ar gyventojai palaikytų konkrečius projektus, jei žinotų jų kainą, infrastruktūros poreikius ar poveikį savo gyvenamajai aplinkai. Palankus atsakymas į bendrą klausimą dar nėra pritarimas konkrečiai gamyklai, vamzdynui ar valstybės finansavimo modeliui.

Lietuvoje žaliąjį vandenilį remia net jo gerai nepažindami

„Žalia“ spalva apibūdina gamybos būdą

Žaliasis, pilkasis ir mėlynasis vandenilis chemiškai nesiskiria. Spalviniai pavadinimai nurodo, kaip dujos pagamintos ir kokios emisijos susidarė šiame procese.

Žaliasis vandenilis gaunamas elektrolizės įrenginyje skaidant vandenį į vandenilį ir deguonį. Procesui naudojama iš atsinaujinančių šaltinių, pirmiausia vėjo ir saulės, gauta elektra. Gaminant tokiu būdu tiesiogiai neišskiriamas anglies dioksidas, nors bendrą aplinkosauginį rezultatą lemia ir įrangos gamyba, elektros kilmė, transportavimas bei saugojimas.

Panaudojus vandenilį kuro elemente susidaro vanduo ar vandens garai. Vis dėlto tai yra energijos nešiklis, o ne pirminis energijos šaltinis: jam pagaminti pirmiausia reikia elektros. Dėl energijos nuostolių jis nėra vienodai racionalus kiekvienam sektoriui, tačiau gali būti naudingas ten, kur tiesioginė elektrifikacija sudėtinga, pavyzdžiui, kai kuriuose pramonės procesuose ar sunkiajame transporte.

Lietuvos planuose – pramonė, kaupimas ir eksportas

Apklaustieji didžiausią vertę siejo su naftos produktų pakeitimu transporte, mažesnėmis CO₂ emisijomis ir vietine kuro gamyba. Gerokai mažiau – 28,1 proc. – išskyrė galimybę vandeniliu kaupti perteklinę vėjo ir saulės energiją bei padėti balansuoti elektros sistemą.

Lietuva dalyvauja planuojamame Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekte. Tokia infrastruktūra ateityje galėtų sujungti gamintojus, pramonės vartotojus ir eksporto rinkas, tačiau pateiktame pranešime nenurodyti apklausos lauko darbų terminai, imties dydis ar apklausos metodas. Dėl to paskelbtus procentus galima vertinti kaip „Spinter tyrimų“ užfiksuotą nuomonės pjūvį, bet ne kaip įrodytą ilgalaikę visuomenės požiūrio tendenciją.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Apklausos skaičiai ir citatos palyginti su ELTA paskelbtu „Amber Grid“ pranešimu, aiškiai atskiriant skirtingas respondentų grupes.

Patikros

Patikrinta, kad 75 proc. rodiklis taikomas žaliojo vandenilio terminą žinantiems responden...
Atskirti žinių, palaikymo ir numanomos technologijos naudos apklausos rodikliai.
Pažymėta, kad pateiktame šaltinyje nėra apklausos imties, datos ir metodo duomenų.
Technologijos paaiškinimas atribotas nuo bendrovės teiginių apie ekonominę naudą.

ELTA paskelbtas „Amber Grid“ pranešimas Patikrinti platesnį kontekstą