Po saulės neskubėkite į vandenį: gresia terminis šokas
Ilgai kaitinusis saulėje nereikėtų iškart šokti į šaltą ežerą ar jūrą. Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Jurga Dūdienė perspėja, kad staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti terminį šoką, raumenų susitraukimą ar širdies veiklos sutrikimą.
Saugiausia pirmiausia pasitraukti į pavėsį, leisti kūnui atvėsti ir į vandenį bristi palaipsniui. Toks atsargumas ypač reikalingas vaikams, vyresniems žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems poilsiautojams.
Staigus atšalimas organizmui tampa papildomu krūviu
Po ilgo buvimo saulėje kūnas būna įkaitęs, o pulsas gali būti padažnėjęs. Staiga panirus į gerokai šaltesnį vandenį organizmas patiria ryškų temperatūrų skirtumą. Pasak J. Dūdienės, dėl to gali staigiai susitraukti raumenys arba sutrikti širdies veikla.
Pavojus didėja, kai žmogus jau yra perkaitęs ar netekęs daug skysčių. Dehidratacija ir karščio poveikis gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą bei suprastinti gebėjimą įvertinti savo fizines galimybes.
Rizikingi ir šuoliai į nepažįstamą vandens telkinį, plaukimas apsvaigus nuo alkoholio ar bandymas įveikti neįprastai ilgą atstumą. Nežinomoje vietoje galima patirti sunkią stuburo traumą, o alkoholis blogina koordinaciją ir slopina savisaugą.
Perkaitimą išduoda keli aiškūs požymiai
Perkaisti galima ne vien tiesioginiuose saulės spinduliuose. Karštas ir drėgnas oras prastai vėdinamoje patalpoje, šiltnamyje ar kitame uždarame statinyje taip pat gali tapti pavojingas.
Apie perkaitimą gali įspėti:
- galvos svaigimas ir pykinimas;
- padažnėjęs pulsas bei kvėpavimas;
- paraudusi oda;
- vėmimas;
- sąmonės pritemimas.
Ypač pavojingas ženklas – žmogus nustoja prakaituoti. Kūno temperatūra gali pakilti iki 39–40 laipsnių.
Perkaitusį žmogų gydytoja rekomenduoja nedelsiant perkelti į vėsią vietą, odą vėsinti drėgnais rankšluosčiais ir duoti vėsių, tačiau ne ledinių skysčių. Esant aukštai temperatūrai galima pavartoti ją mažinančių vaistų. Jei žmogus vemia, tampa sutrikęs ar praranda sąmonę, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Į vandenį briskite palaipsniui
Prieš maudynes pravartu bent trumpam pasitraukti iš tiesioginės saulės. Į vandenį reikėtų eiti lėtai, leidžiant kojoms ir visam kūnui priprasti prie žemesnės temperatūros. Nereikėtų iškart nerti ar pradėti intensyviai plaukti.
Po maudynių užgulusi ausis ar suprastėjusi klausa gali reikšti, kad ausyje liko vandens arba išbrinko sieros kamštis. Drėgna aplinka palanki bakterijoms ir grybeliams, todėl atsiradus skausmui, niežėjimui ar išskyroms reikėtų kreiptis į specialistą.
Stovinčiame ar užterštame vandenyje gali atsirasti odos bėrimų, paraudimų, niežėjimas ar pūslelės. Jei simptomai nepraeina pavartojus nereceptinių vaistų nuo alergijos ar vietinio poveikio priemonių arba stiprėja, gydytoja pataria konsultuotis su šeimos gydytoju.
Didesnės rizikos žmonėms reikia dažnesnių pertraukų
Karštis labiausiai veikia vaikus, vyresnio amžiaus žmones ir sergančiuosius širdies bei kraujagyslių, inkstų ligomis ar cukriniu diabetu. Jiems reikėtų reguliariai trauktis į pavėsį ir nelaukti, kol atsiras troškulys ar silpnumas.
Leidžiant laiką lauke reikia turėti geriamojo vandens, pridengti galvą kepure ar skrybėle ir vengti ilgo buvimo saulėje. Darbus šiltnamiuose bei kitose karštose uždarose patalpose geriausia planuoti anksti ryte arba vėlai vakare.
Apsauginiu kremu rekomenduojama pasitepti likus maždaug 10–20 minučių iki išėjimo. Po maudynių ar gausiai prakaituojant apsauginį sluoksnį reikia iškart atnaujinti. Mažiems vaikams ir jautrios odos žmonėms gydytoja rekomenduoja SPF 50, o suaugusiesiems gali pakakti SPF 30.
Sąmonės sutrikimas reiškia, kad delsti negalima
Greitosios medicinos pagalbos reikia, jei perkaitęs žmogus tampa sutrikęs, vemia ar praranda sąmonę. Skambinti 112 būtina ir tada, kai po bitės, širšės ar vapsvos įgėlimo pradeda tinti lūpos ar liežuvis, pasunkėja kvėpavimas, svaigsta galva arba žmogus netenka sąmonės.
Parengė „Intac.lt“ redakcija pagal BNS pateiktą šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės informaciją.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio pėdsakas
Tekste atskirtos perkaitimo, terminio šoko ir kitų vasaros pavojų rekomendacijos, pateiktos šeimos gydytojos Jurgos Dūdienės.
- Patikrinta, ar terminio šoko paaiškinimas atitinka šaltinyje pateiktą gydytojos komentarą.
- Perkaitimo požymiai ir vėsinimo veiksmai perkelti nekeičiant jų medicininės prasmės.
- Skubios pagalbos atvejai atskirti nuo lengvesnių simptomų priežiūros.
- Neįtrauktos šaltinyje nepateiktos diagnozės, statistika ar gydymo metodai.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-07-27 07:37
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai