Vėjas pakeitė elektros kainą Lietuvoje: ji šoktelėjo 17 proc.

Intac.lt redakcija 2026-07-20 12:13 Atnaujinta: 09:11 3 min. skaitymo

Tukščias kelias per Lietuvos kaimo vietovę su tolumoje matomomis vėjo jėgainėmis.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę pakilo 17 proc. ir pasiekė 100 Eur/MWh, nors saulės elektrinių gamyba išaugo daugiau nei perpus. Liepos 13–19 dienomis kainą labiausiai veikė priešinga tendencija: vėjo elektrinės pagamino 48 proc. mažiau energijos nei ankstesnę savaitę.

„Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje savaitės vidurkis padidėjo nuo 86 iki 100 Eur/MWh. Tai didmeninės rinkos rodiklis, todėl toks pokytis savaime nereiškia, kad gyventojų sąskaitos iškart padidės 17 proc.

Saulė dieną kainą mažino, bet vėjo trūko kitomis valandomis

Saulės elektrinės per savaitę pagamino 107 GWh elektros – 57 proc. daugiau nei ankstesniu laikotarpiu, kai jų gamyba siekė 68 GWh. Jos užtikrino pusę visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos ir tapo didžiausiu vietos gamybos šaltiniu.

Šis augimas padėjo išvengti aukščiausių kainų šviesiuoju paros metu, tačiau planuojant ateities išlaidas svarbus ir elektros tiekėjo pasirinkimas. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio teigimu, saulės generacijos valandomis elektros kaina Baltijos šalyse vidutiniškai siekdavo apie 10–20 Eur/MWh, nes sumažėdavo brangesnės gamybos ir importo poreikis.

Vėjas pakeitė elektros kainą Lietuvoje: ji šoktelėjo 17 proc.

Tačiau savaitės vidurkį lemia visos paros valandos, įskaitant rytą, vakarą ir naktį. Vėjo elektrinių gamyba smuko nuo 119 iki 61 GWh. Tai 58 GWh sumažėjimas, kurio gausesnė saulės generacija visiškai nekompensavo, ypač valandomis, kai saulės elektrinės negamino arba jų galia buvo maža.

Savaitės rodiklis	Reikšmė
Kaina Lietuvoje	100 Eur/MWh
Kainos pokytis	+17 proc.
Saulės gamyba	107 GWh
Vėjo gamyba	61 GWh
Lietuvos elektros poreikis	248 GWh
Vietos gamybos dalis	87 proc.

Lietuva ir Latvija liko arti, Estija buvo gerokai pigesnė

Baltijos šalių kainos išsiskyrė. Latvijoje savaitės vidurkis siekė 96 Eur/MWh – tik 4 Eur/MWh mažiau nei Lietuvoje. Estijoje elektra kainavo vidutiniškai 51 Eur/MWh, beveik perpus mažiau nei Lietuvos kainų zonoje.

Vien atsinaujinančių išteklių gamybos nepakanka šiam skirtumui paaiškinti. Atskirų „Nord Pool“ kainų zonų rezultatams įtakos turi elektros pasiūla ir vartojimas konkrečiomis valandomis, tarpvalstybinių jungčių pralaidumas bei galimybės pigesnę elektrą perduoti tarp rinkų. Savaitės duomenys parodo kainų atotrūkį, tačiau neįrodo, kad jis taps ilgalaike tendencija.

Lietuvoje elektros poreikis padidėjo 5 proc. – nuo 236 iki 248 GWh. Tuo pat metu bendra vietos gamyba sumažėjo 6 proc., nuo 231 iki 217 GWh. Dėl šio derinio importas išaugo 31 proc. ir pasiekė 98 GWh. Didžioji jo dalis, 73 proc., atkeliavo iš Latvijos, 22 proc. – iš Švedijos, o 5 proc. – iš Lenkijos.

Sąskaitoms svarbi sutartis, o ne vien savaitės biržos vidurkis

100 Eur/MWh didmeninė kaina atitinka 10 centų už kilovatvalandę prieš pridedant tiekimo, persiuntimo, mokesčių ir kitas galutinės kainos dalis. Šio skaičiaus negalima tiesiogiai prilyginti buitiniame plane nurodytai galutinei kilovatvalandės kainai.

Fiksuotos kainos sutartis turintys vartotojai vienos savaitės svyravimo savo tarife paprastai nepajunta iš karto. Su biržos kaina susietų planų turėtojams aktualesnės konkrečių valandų kainos ir vartojimo laikas, o ne tik savaitės vidurkis. Ilgesnį poveikį tiekėjų pasiūlymams galėtų daryti ne pavienė savaitė, bet užsitęsęs didesnių didmeninių kainų laikotarpis.

„Litgrid“ nurodo, kad pateikti poreikio, gamybos ir srautų duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos rezultatų. Liepos 13–19 dienomis hidroelektrinės ir šiluminės jėgainės pagamino po 20 GWh, o kitos elektrinės – dar 9 GWh.

Šaltinis: ELTA

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinis ir patikra

Kainų, gamybos, vartojimo ir elektros srautų rodikliai palyginti su „Litgrid“ paskelbtais preliminariais savaitės duomenimis.

Patikros