Įmonių skolos traukiasi, bet areštai siunčia perspėjimą
Skolų našta Lietuvos įmonėse šį pavasarį mažėjo, tačiau vienas rodiklis judėjo priešinga kryptimi: nuo vasario iki birželio areštuotų lėšų suma išaugo maždaug 8,3 mln. eurų ir pasiekė apie 633 mln. eurų. Nors didžiausių įmonių apyvarta augo, šis rodiklis atskleidžia didėjantį finansinį spaudimą daliai bendrovių, kurių galimybės disponuoti pinigais jau apribotos.
Skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai turi beveik 119,4 tūkst., arba apie 52 proc., Lietuvos įmonių. „Creditinfo Lietuva“ surinkti duomenys apima laikotarpį iki 2026 m. birželio, juos paskelbė BNS, o straipsnį parengė „Intac.lt“ redakcija.
Skolų sumos mažėjo trijose sistemose
Nuo vasario iki birželio VMI skola sumažėjo apie 35 mln. eurų, „Sodrai“ – 4,8 mln. eurų, o kreditų biuro sistemoje registruojama skola – 29,5 mln. eurų. Mažėjimas užfiksuotas net ir po kovą įvykusio trumpalaikio, maždaug 3,2 proc. siekusio VMI skolų šuolio.
| Rodiklis | Pokytis nuo vasario iki birželio |
|---|---|
| Skola VMI | –0,4 proc. |
| Skola „Sodrai“ | –10,5 proc. |
| Skola kreditų biuro sistemoje | –19,1 proc. |
| Areštuotų lėšų suma | +1,3 proc. |
Palyginimas su 2025 m. sustiprina gerėjančios mokėjimų drausmės argumentą. Pernai tuo pačiu laikotarpiu VMI skola augo 0,7 proc., „Sodros“ skola mažėjo 7,4 proc., o kreditų biuro sistemoje fiksuojama skola traukėsi tik 6,4 proc.
„Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalyse Vaidas Žagūnis teigia, kad tokie bendrieji rodikliai nėra būdingi prasidedančiam ekonominiam sunkmečiui. Įmonių, skolingų „Sodrai“, dalis nuo vasario sumažėjo nuo 12,8 iki 11,5 proc.
Daugėja įmonių, kurių pinigai jau įšaldyti
Geresnę bendrą statistiką temdo sąskaitų areštai. Areštuotų sąskaitų turi 5 136 įmonės – 1,5 proc. daugiau negu vasarį, o vidutinė vienai bendrovei tenkanti areštuotų lėšų suma pakilo iki maždaug 70,6 tūkst. eurų.
„Creditinfo Lietuva“ komercijos skyriaus vadovas Artūras Potelis pabrėžia skirtumą tarp skolos ir arešto. Skolą neretai galima išdėstyti ar persiderėti, o areštas reiškia, kad vykstant išieškojimui įmonės lėšos jau realiai įšaldytos.
Toks apribojimas gali tiesiogiai paveikti atlyginimų mokėjimą ir atsiskaitymus su tiekėjais. Todėl mažėjanti bendra skola dar neatsako į klausimą, ar visos įmonės turi pakankamai apyvartinių lėšų kasdienei veiklai.
Areštų skaičius per pavasarį iš esmės nepakito, nors šiuo metų laiku jis paprastai mažėja. Pasak V. Žagūnio, keli skirtingi areštų rodikliai vienu metu pajudėjo nepalankia kryptimi, tačiau jų pokyčiai kol kas siekia tik 1–3 proc., todėl duomenys neleidžia kalbėti apie sisteminį verslo finansų blogėjimą.
Didžiausias rizikos signalas matomas transporte
Didžioji VMI skolų dalis sutelkta penkiuose sektoriuose. Prekybai tenka beveik 28 proc. visos skolos, nekilnojamojo turto veiklai – apie 17 proc., gamybai ir statybai – po maždaug 13 proc., transportui – apie 11 proc.
Kreditų biuro sistemoje didžiausia skolų dalis tenka gamybos ir statybos bendrovėms – atitinkamai apie 23 ir 21 proc. Vis dėlto nepalankiausia areštų dinamika pavasarį užfiksuota transporto ir sandėliavimo sektoriuje, o mažesnio masto silpnėjimas – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje.
Transporto įmonės jautrios degalų kainų svyravimams ir geopolitiniam neapibrėžtumui, tačiau keturių mėnesių statistikos nepakanka areštų augimui susieti su viena konkrečia priežastimi. Ryškesnis signalas atsiranda tada, kai tame pačiame sektoriuje sutampa didelės skolos ir didėjančios areštuotų lėšų sumos.
Darbo vietoms svarbiausia įmonių likvidumo atsarga
Sąskaitų areštų poveikis darbuotojams ir tiekėjams priklauso nuo to, kiek laisvų lėšų lieka įmonės veiklai. Jeigu pinigai įšaldomi vykdant išieškojimą, bendrovei gali būti sunkiau laiku mokėti atlyginimus, pirkti žaliavas ar vykdyti sutartinius įsipareigojimus, net kai jos bendra skola nedidėja.
Vertinant verslo partnerius, vien skolos likutis dėl to pateikia ne visą vaizdą. Šaltinyje rekomenduojama kartu stebėti taikomas išieškojimo priemones, likvidumo rezervus ir atsiskaitymo terminus, ypač transporto, prekybos bei kitose kurui jautriose veiklose.
Ar pavasarį išryškėję areštai yra laikinas svyravimas, turėtų parodyti 2026 m. liepos–rugsėjo duomenys. Būtent jie leis įvertinti, ar transporto sektoriuje formuojasi tęstinė tendencija.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio informacija
Rodikliai pateikti pagal BNS paskelbtus „Creditinfo Lietuva“, VMI ir „Sodros“ duomenis iki 2026 m. birželio.
- Atskirti VMI, „Sodros“, kreditų biuro ir sąskaitų areštų rodikliai.
- Pavasario pokyčiai palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu.
- Išlaikyta šaltinyje nurodyta skirtis tarp skolos ir įšaldytų lėšų.
- Sektorių rizikos aprašytos neįvardijant nepatvirtintos vienos priežasties.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-07-28 08:10
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai