Lietuvoje audrų žala išaugo 44 proc.: ko nepamato pirkėjai
Parengė „Intac.lt“ redakcija pagal BNS pateiktą informaciją.
Prieš perkant būstą neužtenka apžiūrėti fasadą, patalpas ir automobilių stovėjimo vietą. Medžių būklė, sklypo reljefas, lietaus nuotekų pralaidumas ir žemiausio pastato taško apsauga gali paaiškėti tik užėjus smarkiai liūčiai.
„Balcia Insurance“ duomenimis, nuo 2026 metų vasaros pradžios iki rugpjūčio 5 dienos audrų, liūčių, krušos ir žaibo sukeltų žalų užregistruota apie 44 proc. daugiau negu tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu. Todėl dar prieš pasirašant pirkimo sutartį reikėtų išsiaiškinti, ar teritorija anksčiau buvo užlieta, kur nuteka perteklinis vanduo ir kaip apsaugoti rūsys bei požeminis parkingas.
Žalų šuolį nulėmė rugpjūčio pradžios orai
Iki rugpjūčio 5 dienos užregistruotų su audromis ir krituliais susijusių įvykių jau buvo maždaug 18 proc. daugiau negu per visą 2025 metų vasarą. Vis dėlto ši statistika nerodo tolygaus rizikos augimo kiekvieną mėnesį.
Birželį ir liepą tokių žalų skaičius buvo apie 11 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrą rezultatą pakeitė kelios itin intensyvios rugpjūčio pradžios dienos. Tai rodo, kad vienas stiprus orų epizodas gali per trumpą laiką išbandyti viso kvartalo infrastruktūros pajėgumą.
Šie skaičiai apima „Balcia Insurance“ užregistruotas žalas, o ne visus Lietuvoje patirtus nuostolius. Be to, 2026 metų vasaros duomenys pateikti tik iki rugpjūčio 5 dienos, todėl tai nėra galutinė viso sezono statistika.
Vanduo pirmiausia smogia žemiausioms pastato vietoms
Rūsių, garažų ir požeminių parkingų užliejimų skaičius, palyginti su 2025 metais, padvigubėjo. Sklypo gerbūvio, trinkelių, lietaus ir nuotekų sistemų pažeidimų užregistruota daugiau nei dukart daugiau, o su gruntu ir vandens infiltracija susijusių žalų – beveik tris kartus daugiau.
„Balcia Insurance“ grupės produkto vadovas Andrius Dambrauskas požeminius parkingus vadina viena jautriausių pastato vietų. Įvažiavimas ir žemiau aplinkinės teritorijos esančios patalpos gali sukurti „dubens efektą“: paviršinis vanduo suteka į žemiausią tašką, kuriame greitai kaupiasi.
Užliejimą gali lemti keli vienu metu susidėję veiksniai – per mažas lietaus nuotekų pralaidumas, užsikimšusios įlajos, neefektyvus drenažas arba vandens patekimas per vartus ir konstrukcijas. Net techniškai tvarkingas namas gali nukentėti, jeigu vanduo į jo sklypą atiteka nuo aukščiau esančios gatvės ar kaimyninių teritorijų.
Penki patikrinimai dar prieš pasirašant sutartį
Pirmiausia reikia įvertinti aplink pastatą augančius medžius. Jų būklė ir atstumas nuo namo ar automobilių stovėjimo vietų lemia, kokią žalą gali padaryti stipraus vėjo nulaužtos šakos ar išverstas medis.
Antras patikrinimas – kvartalo ir sklypo reljefas. Reikėtų išsiaiškinti, ar pastatas nėra žemiausioje teritorijos vietoje ir ar kritulių vanduo negali atitekėti nuo gatvės ar aukščiau esančių sklypų.
Trečias – ankstesni vandens kaupimosi atvejai. Pardavėjo, projekto vystytojo ar pastato administratoriaus pateikta informacija gali atskleisti problemas, kurių neįmanoma pastebėti per įprastą sauso oro apžiūrą.
Ketvirtas patikrinimas apima lietaus nuotekų sistemą: kokiam kritulių intensyvumui ji projektuota, ar turi pralaidumo atsargą ir kur nukreipiamas vanduo, kai sistema pasiekia savo ribas. Reikšmę turi ir įlajų, drenažo bei vandens surinkimo vietų būklė.
Penktas – požeminių patalpų geometrija. Vertinamas įvažiavimo nuolydis, žemiausio taško aukštis, vartų apsauga ir galimi vandens patekimo keliai per pastato konstrukcijas.
Vienas gedimas liūties metu gali padidinti nuostolius
Net tinkamai suprojektuota būsto infrastruktūra priklauso nuo atskirų jos elementų veikimo. Nutrūkus elektros tiekimui arba sustojus siurblinei per stipriausią liūtį, vanduo gali pradėti kauptis greičiau, nei jį pajėgia pašalinti likusi sistema.
Riziką didina ir molingas gruntas, kai šalia yra daug vandeniui nepralaidžių paviršių, o paviršinės nuotekos surenkamos nepakankamai. Tokios sąlygos gali skirtis net tarp kaimyninių namų, todėl vien kvartalo pavadinimas ar pastato statybos metai užliejimo tikimybės neatskleidžia.
„Balcia Insurance“ Žalų departamento vadovė Viktorija Bužokaitė gyventojams taip pat siūlo peržiūrėti turimą turto apsaugą. Joje turėtų būti įvertintas ne vien pastatas, bet ir rūsyje, garaže ar požeminiame parkinge laikomas turtas, kuris per audras ir smarkias liūtis taip pat gali būti apgadintas.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinio kelias
Publikacijoje atskirtos užregistruotos žalos, jų palyginimo laikotarpiai ir ekspertų pateiktos praktinės rekomendacijos.
- Patikrinta, kad 44 proc. augimas lyginamas su tuo pačiu laikotarpiu iki rugpjūčio 5 dienos...
- Atskirai nurodytas 18 proc. palyginimas su visa 2025 metų vasara.
- Pažymėta, kad pateikiami vienos draudimo bendrovės užregistruotų žalų duomenys.
- Ekspertų pareigos ir teiginiai priskirti Viktorijai Bužokaitei bei Andriui Dambrauskui.
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-24 11:35
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai