Vilnietis sportininkas profesiją pakeitė dėl sūnaus istorijos
Arnas Šimonis, žinomas kaip „Geležinio žmogaus“ varžybų dalyvis ir bekelės bėgimo čempionas, didžiąją dienos dalį dabar praleidžia ne sporto trasoje, o dirbdamas su vaikais. Profesionalaus sportininko karjeros posūkį nulėmė ne ambicijos, o asmeninis iššūkis – ieškant pagalbos įvaikintam sūnui paaiškėjo, kokia opi yra specialistų stoka Lietuvoje.
Šeimos patirtis tapo profesiniu lūžiu
Baigęs mokyklą Ukmergėje, A. Šimonis iš pradžių pasirinko komunikacijos studijas didmiestyje, tačiau greitai suprato, kad ši sritis jam neartima. Studijos liko nebaigtos, o Arnas pasinėrė į renginių vedėjo ir krepšinio teisėjo darbą.
Lemiamas pokytis įvyko, kai jis su žmona nusprendė įsivaikinti vaiką. Būsimi įtėviai baigė pasirengimo programą, o netrukus priėmė vos kelių savaičių kūdikį. Šiandien jų sūnui aštuoneri.
Augdamas berniukas susidūrė su raidos iššūkiais: kalba vystėsi lėčiau nei bendraamžių, jam buvo sunku išlaikyti dėmesį. Šeimos kasdienybės dalimi tapo logopedų, kineziterapeutų bei kitų specialistų konsultacijos. Tėvams teko keisti darželius ir ieškoti aplinkos, kurioje būtų atsižvelgiama į kitokį vaiko raidos kelią.
Ši patirtis Arnui parodė, kad šeimai nepakanka vien žinoti, kokios pagalbos reikia. Dar tenka surasti tinkamą specialistą ir ugdymo įstaigą, pasirengusią pritaikyti darbą konkrečiam vaikui.
Išgirsta žinia paskatino rinktis logopediją
Vieną rytą, veždamas sūnų į darželį, Arnas per radiją išgirdo reportažą apie specialistų trūkumą. Jame buvo teigiama, kad tuo metu Vilniuje trūko apie 100 specialiųjų pedagogų ir 150 logopedų. Šie skaičiai apibūdina reportaže aptartą laikotarpį, todėl neturėtų būti laikomi dabartine oficialia statistika.
„Pagalvojau, kad gal čia kažkoks ženklas“, – prisimena jis. Tą patį pavasarį Arnas pateikė dokumentus į Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos studijų programą.
Skirtingai nei pirmą kartą, dabar studijų kryptį jis rinkosi remdamasis asmenine patirtimi. Pirmasis semestras padėjo suprasti, kad logopedija apima ne vien kalbos sutrikimų koregavimą. Tai darbas su skirtingų poreikių ir raidos sunkumų turinčiais vaikais, dėmesį sutelkiant į jų galimybes, o ne vien diagnozes.
Darbe svarbiausia tapo saugus ryšys
Pirmoji praktika mokykloje Arnui parodė ir kitą profesijos pusę. Nors tuo metu jis intensyviai rengėsi „IronMan“ varžyboms, po kelių valandų darbo su vaikais jausdavosi labiau išsekęs nei po treniruočių. Emocinis krūvis jo neatgrasė – kitą dieną jis vis tiek norėdavo grįžti.
Šiandien A. Šimonis dirba specialiuoju pedagogu privačioje Vilniaus humanistinėje mokykloje, konsultuoja vaikus savo kabinete ir studijuoja logopediją. Pagrindiniu darbo principu jis laiko saugaus ryšio sukūrimą: metodikos gali padėti tik tada, kai vaikas jaučiasi suprastas.
Profesinę kryptį sustiprino ir savanorystė Lietuvos autizmo asociacijoje „Lietaus vaikai“. Tarptautinė patirtis Italijos įtraukties centruose paskatino domėtis, kaip panašūs pagalbos modeliai galėtų būti plėtojami Lietuvoje.
Sportas, kurį Arnas atrado pandemijos metu, šiame darbe išlieka kantrybės ir atkaklumo šaltiniu. „Esu už pasaulį, kuriame nėra svetimų vaikų“, – sako jis, tapęs specialistu, kurio pagalbos anksčiau ieškojo jo paties šeima.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Redakcinis patikrinimas
Informacija parengta remiantis BNS pranešimu apie Arno Šimonio profesinį kelią ir jo veiklą švietimo srityje.
- Faktų atitikimas BNS pateiktai informacijai
- Asmenybės ir profesinės veiklos patikra
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Vilnius
- Atnaujinta
- 2026-07-16 14:41
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai