Didmeninė elektra Lietuvoje atpigo 25 proc.: ar pajusime?

Intac.lt redakcija 2026-07-28 07:52 3 min. skaitymo

Besišypsantis plikas vyras su akiniais, vilkintis baltus marškinius, stovintis sukryžiavęs rankas moderniame biure.

Didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo ketvirtadaliu – nuo 100,35 iki 74,99 Eur/MWh. BNS išplatintais „Elektrum Lietuva“ duomenimis, kainos traukėsi visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvos rinkoje elektra liko gerokai brangesnė negu Estijoje.

Savaitės pokytis rodo palankesnę padėtį didmeninėje rinkoje, bet dar nereiškia, kad tokia pačia dalimi sumažės gyventojų sąskaitos. Šaltinyje nepateikiama duomenų apie buitiniams vartotojams taikomų planų ar tarifų pokyčius.

Lietuva priartėjo prie Latvijos, bet ne Estijos

Šalis	Vidutinė kaina ir savaitės pokytis
Lietuva	74,99 Eur/MWh, –25 proc.
Latvija	75 Eur/MWh, –22 proc.
Estija	48,69 Eur/MWh, –5 proc.

Lietuvos ir Latvijos savaitės kainos beveik susilygino. Estijoje megavatvalandė buvo 26,30 euro pigesnė negu Lietuvoje, nors ten užfiksuotas mažiausias procentinis kritimas.

Šis palyginimas parodo, kodėl vien procentinio pokyčio nepakanka rinkos padėčiai įvertinti. Lietuvoje kaina krito penkis kartus didesniu procentu negu Estijoje, tačiau galutinis savaitės vidurkis vis tiek buvo daugiau kaip perpus aukštesnis. Taigi didesnis kritimas savaime nereiškia, kad šalis jau turi mažiausią kainą regione.

„Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovas Mantas Masalskis aiškino, kad pigesnės elektros srautus į Lietuvą ribojo tarpvalstybinių jungčių pralaidumas ir dalies perdavimo pajėgumų rezervavimas sistemos balansavimui. Todėl vien didesnės gamybos pigesnėse zonose nepakako kainoms visose Baltijos šalyse suvienodinti.

Palyginimui, Vokietijoje didmeninė kaina sumažėjo 10 proc. iki 106,58 Eur/MWh, o Lenkijoje – 11 proc. iki 113,83 Eur/MWh. Abi kainos liko aukštesnės už Lietuvos savaitės vidurkį, tačiau šis palyginimas taip pat apima tik vieną savaitę ir nepatvirtina ilgalaikės krypties.

Kainas žemyn stūmė vėjo elektrinės

Pasak M. Masalskio, pagrindinis kainų mažėjimo veiksnys visame „Nord Pool“ regione buvo išaugusi vėjo elektrinių gamyba. Baltijos šalyse vėjo jėgainės pagamino panašų energijos kiekį kaip ankstesnę savaitę, o saulės elektrinių gamyba sumažėjo 36 proc.

Šie skaičiai apibūdina skirtingas teritorijas: kainoms įtaką darė vėjo gamybos augimas platesniame „Nord Pool“ regione, nors pačiose Baltijos šalyse jos apimtis beveik nepasikeitė. Dabartinis kritimas taip pat seka po savaitės, kai susilpnėjusi vėjo gamyba kėlė elektros kainą. Tai rodo, kad nuo oro sąlygų priklausanti gamyba gali pastebimai keisti atskirų savaičių didmeninius vidurkius.

Viena pigesnė savaitė sąskaitų krypties nenustato

74,99 Eur/MWh yra didmeninės rinkos savaitės vidurkis, o ne galutinė kilovatvalandės kaina vartotojo sąskaitoje. Šis rodiklis neparodo konkretaus namų ūkio mokėtinos sumos ir nepatvirtina, kad kainų kritimas išsilaikys ilgiau.

Galimas poveikis vartotojui priklauso ir nuo jo pasirinkto elektros plano kainodaros. Todėl 25 proc. sumažėjimą tiksliau vertinti kaip trumpalaikį rinkos signalą, o ne pažadą apie tokio pat dydžio sąskaitos sumažėjimą. Šaltinyje nėra paskelbta nei prognozė kitoms savaitėms, nei apskaičiuotas galimas sutaupymas gyventojams.

Lietuva pasigamino 72 proc. suvartotos elektros

Elektros poreikis Baltijos šalyse sumažėjo 1 proc. iki 457 GWh, o gamyba smuko 21 proc. ir siekė 296 GWh. Lietuvoje suvartota 218 GWh – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvos elektrinės pagamino energijos, atitinkančios 72 proc. šalies suvartojimo. Latvijoje suvartota 124 GWh, o vietos gamyba padengė 64 proc. poreikio. Estijos suvartojimas padidėjo 1 proc. iki 115 GWh, vietos gamybai užtikrinus 53 proc. poreikio. Visos Baltijos šalys kartu pasigamino 65 proc. regione suvartotos elektros.

Šie rodikliai reiškia, kad regiono vietos gamyba buvo mažesnė už bendrą poreikį. Vis dėlto vien šalies pasigamintos elektros dalis kainos nenustato: Lietuvos ir Estijos skirtumą tą savaitę padėjo išlaikyti ir ribotos galimybės perduoti pigesnę elektrą tarp kainų zonų.

Šaltinis: BNS

Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį

Šaltinis ir patikra Šaltinio patikra

Straipsnyje atskirti didmeninės rinkos rodikliai, Baltijos šalių palyginimas ir šaltinyje nepateiktos buitinių sąskaitų prognozės.

Patikros

Sutikrintos Lietuvos, Latvijos ir Estijos savaitės kainos bei procentiniai pokyčiai.
Patikrinti Baltijos šalių vartojimo ir gamybos rodikliai.
Didmeninė elektros kaina aiškiai atskirta nuo galutinės gyventojo sąskaitos.
Lietuvos ir Estijos kainų skirtumas apskaičiuotas pagal šaltinyje pateiktus vidurkius.

BNS Tikrinti platesnį kontekstą