Lietuviai sukaupė beveik 90 mlrd. eurų, bet kur jie laikomi?
Lietuvos namų ūkių finansinis turtas 2026 metų pirmąjį ketvirtį pasiekė 89,7 mlrd. eurų. Per ketverius metus jo vertė išaugo daugiau kaip 40 proc., tačiau didžioji santaupų struktūros dalis keičiasi gerokai lėčiau.
Eurostat ketvirtinių finansinių sąskaitų analizę atlikusio portalo investuotojui.lt duomenimis, 36,7 proc. viso turto, arba apie 33 mlrd. eurų, tebelaikoma grynaisiais ir indėliuose. Investiciniams fondams tenka tik 2,5 proc. – beveik penkis kartus mažesnė dalis negu euro zonoje.
Trečdalis finansinio turto lieka grynaisiais ir indėliuose
Vien grynaisiais Lietuvos gyventojai laiko apie 4,3 mlrd. eurų. Tai sudaro 4,8 proc. namų ūkių finansinio turto, kai euro zonos vidurkis siekia 2,7 proc.
Grynųjų suma Lietuvoje yra didesnė už visas gyventojų lėšas, kartu sudėtas investiciniuose fonduose ir biržose kotiruojamose akcijose. Šis santykis rodo, kad Lietuvos namų ūkių finansinis turtas tebėra smarkiai orientuotas į lengvai pasiekiamas santaupas, o ne į investavimo priemones.
Vis dėlto bendra 33 mlrd. eurų grynųjų ir indėlių suma neatskleidžia kiekvieno namų ūkio pasirinkimų. Duomenys apibūdina visą šalies sektorių, todėl iš jų negalima spręsti, kiek santaupų turi atskiras žmogus ar dėl kokių priežasčių jis renkasi konkrečią turto formą.
Investicinių fondų dalis beveik penkis kartus mažesnė
Ryškiausias Lietuvos ir euro zonos skirtumas matomas investiciniuose fonduose. Lietuvos namų ūkiai juose laiko 2,5 proc. finansinio turto, o euro zonos gyventojai – 11,8 proc.
Skirtumas išlieka ir kitose ilgalaikio investavimo grupėse. Biržose kotiruojamoms akcijoms Lietuvoje tenka 2 proc. turto, palyginti su 5 proc. euro zonoje. Pensijų ir draudimo produktuose laikoma atitinkamai 14,1 ir 26,3 proc.
| Turto grupė | Lietuva / euro zona |
|---|---|
| Investiciniai fondai | 2,5 proc. / 11,8 proc. |
| Biržose kotiruojamos akcijos | 2,0 proc. / 5,0 proc. |
| Pensijų ir draudimo produktai | 14,1 proc. / 26,3 proc. |
| Grynieji pinigai | 4,8 proc. / 2,7 proc. |
Atskirų lentelės eilučių procentai pateikti taip, kaip juos skelbia analizės autoriai. Apibendrintas investavimo produktų rodiklis gali nežymiai skirtis dėl duomenų grupavimo ir apvalinimo.
Investuojama daugiau, tačiau struktūra keičiasi lėtai
Pensijų, investicinių fondų ir biržose kotiruojamų akcijų dalis nuo 2021 metų pabaigos padidėjo nuo 16 iki 18,4 proc. Tai reiškia maždaug pusės procentinio punkto augimą per metus.
Investuotojui.lt vyriausiasis redaktorius Redas Klerauskas pabrėžia, kad skirtumas nuo euro zonos slypi ne sukaupto turto kiekyje, bet jo paskirstyme. Euro zonoje pensijų fonduose, investiciniuose fonduose ir akcijose laikoma daugiau kaip 43 proc. namų ūkių finansinio turto, o Lietuvoje – apie 18 proc.
Tokia struktūra savaime neįrodo, kad vienas santaupų paskirstymo būdas tinka visiems. Tinkamas grynųjų, indėlių, pensijų turto ir investicijų santykis priklauso nuo konkretaus žmogaus finansinės padėties, poreikių ir pasirenkamos rizikos. Tyrimas yra duomenų apžvalga bei finansinio švietimo turinys, o ne individuali investavimo rekomendacija.
II pakopos pokyčių mastas paaiškės rudenį
2026 metų pirmąjį ketvirtį pensijų ir draudimo turtas pirmą kartą per metus sumažėjo 0,4 mlrd. eurų. Analizės autoriai šį pokytį sieja su finansinėse sąskaitose jau matoma II pakopos pensijų atsiėmimų pradžia.
Ankstesniais investuotojui.lt skaičiavimais, iki birželio gyventojai buvo atsiėmę apie 2,9 mlrd. eurų. Kadangi pirmojo ketvirčio duomenys apima tik ankstyvą pertvarkos etapą, visas jos poveikis pensijų turto ir kitų finansinių priemonių daliai turėtų atsispindėti rudenį skelbiamose sąskaitose.
Skaičiavimai paremti Eurostat finansinėmis sąskaitomis
Investuotojui.lt analizavo Eurostat ketvirtines namų ūkių finansines sąskaitas ir palygino Lietuvos bei euro zonos turto struktūrą. Tyrime pateikta ketvirtinė duomenų seka nuo 2021 metų, o portalą leidžia MB „NM Media“.
Intac.lt apžvalga parengta pagal BNS paskelbtą šaltinio medžiagą. Dabartiniai skaičiai fiksuoja padėtį 2026 metų pirmąjį ketvirtį, todėl vėlesni II pakopos pensijų atsiėmimai į juos dar nėra įtraukti visu mastu.
Šaltinis: BNS
Kontekstas ir veiksmai Apie straipsnį
Šaltinis ir patikra Šaltinių kelias
Straipsnyje sulyginti BNS paskelbti Lietuvos ir euro zonos rodikliai bei aiškiai atskirtas jau matomas ir dar tik būsimuose duomenyse atsispindėsiantis II pakopos pokytis.
- Patikrinta, kad 89,7 mlrd. eurų rodiklis taikomas 2026 metų pirmajam ketvirčiui.
- Sulygintos Lietuvos ir euro zonos investicinių fondų, akcijų, pensijų bei grynųjų dalys.
- Atskirta Eurostat duomenų analizė nuo jos autorių vertinimų.
- Pažymėta, kad visas II pakopos atsiėmimų poveikis pirmojo ketvirčio duomenyse dar nematoma...
- Šaltinis
- BNS
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-07-27 09:04
Šaltinis ir patikra
Pranešti apie pasitikėjimo problemą
Nusiųsk aiškų signalą bendruomenės moderacijai, jei šaltinis, faktai ar kontekstas turi būti peržiūrėti.
Komentarai